Oficialioje Vlado DAUMANTO (1885–1977) biografijoje rašoma jį buvus kunigu, diplomatu, kolekcininku, valstybės simbolikos kūrėju. Tačiau Vladislovu Dzimidavičiumi pakrikštyto berniuko gyvenimo kelyje būta daug daugiau intriguojančių posūkių: jis mylėjo moteris, grūmėsi su skolomis, kaupė meno ir bibliofilines vertybes, o gyvenimą baigė kaip emigrantas, Čikagoje gyvenančių bičiulių namo pusrūsyje, apsuptas gausybės knygų lentynų ir turėdamas vienintelį norą – kad jo kolekciją pamatytų Lietuvoje. Visą spalvingą istoriją pasakoja žurnalas „Legendos“.
„Turėjau intenciją, kai rusai išsikraustys, pargabenti visa tai į Lietuvą, – išeivijos laikraščiui „Draugas“ 1971-aisiais sakė Vladas Daumantas. – Norėčiau, kad ir kiti žmonės tuo taip džiaugtųsi, kaip aš džiaugiaus – aš tapau savo pamiltų knygų aistros vergu.“
Tam tikra jo svajonės dalis išsipildė – Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje šiuo metu veikia paroda „Prisiekęs: Vlado Daumanto re/kolekcijos“. Čia eksponuojamos Daumanto surinktos vertybės, kurias pradėjo kaupti dar Žemaičių dvasinės seminarijos metais ir nepailstamai rinko vėlesniais karjeros laikotarpiais – studijuodamas ir dirbdamas Šveicarijoje, paskui Kaune ir galiausiai Čikagoje. Pagrindiniam parodos kuratoriui, Klaipėdos universiteto istorikui prof. Vykintui Vaitkevičiui parodoje įvairiais rakursais atskleidžiama Vlado Daumanto asmenybė itin reikšminga, nes artimai susijusi su jo paties šeimos istorija.
Netikėta santuoka
„Taip susiklostė, kad gyvendamas Kaune maždaug 1937 metais Vladas Daumantas atsidūrė
.