Kuo organizmui gali būti naudingas šaltis

Ledukai / Shutterstock nuotr.
Ledukai / Shutterstock nuotr.
Šaltinis: „Edita“
2012-09-13 23:01
AA

Šilumą mėgstame, nes ji, kaip sakoma, „kaulų nelaužo“. O šaltukas visa nedžiugina. Bet... tam tikra jo dozė – organizmui sveika. Krioterapija (gydymas šalčiu) sėkmingai praktikuojama jau labai seniai.

Rytų medicina nuo seno naudoja šaltį – skaudamos kūno vietos šildomos labai retais atvejais. O ir Vakarų medikai seniai įsitikino, kad gydant daugelį negalavimų šaltis veiksmingesnis negu šiluma. Išmaniai naudojamas šaltis niekada nepridarys bėdos. Bijoti, kad peršalsi, tikrai neverta. Perkaisti yra kur kas pavojingiau. Mat kai uždedamas šiltas kompresas, oda po kurio laiko parausta, nes išsiplečia išorinės kraujagyslės. Tačiau vidinės kraujagyslės susitraukia, viso organizmo veikla sulėtėja. Gydant šalčiu viskas vyksta atvirkščiai. Nuo šalčio pagerėja ne išorinių, o gilesnių audinių kraujotaka. Visa šiluma lieka viduje. Dėl to šalčio poveikis yra greitesnis ir veiksmingesnis.

Ką gydo šaltis

⇒ Pirmiausia jis malšina skausmą. Tiesa, nerekomenduojama dėti šalto kompreso, kai skauda dantį, nebent audiniai patinę.

Mažina tinimą. Sutinusią vietą tempia, veržia ir skauda, o skausmas atsiranda dėl to, kad patinę audiniai spaudžia nervų galūnėles. Tokiais atvejais krioterapijos procedūros labai padeda.

Mažina kraujavimo pavojų. Traumas dažnai lydi kraujavimas – vidinis ar išorinis. Patirtis rodo: kuo greičiau uždedamas šaltas kompresas, tuo mažiau kraujuojama.

Ledo masažas

Gydo nugaros skausmą, ypač ūmų (kai pasitempi ar susitrenki). Namie nugaros masažą patogiausia daryti kokteiliams skirtų ledukų maišeliais. Toks masažas ypač praverčia, kai įsitempia sprando raumenys. Ši bėda vargina daugelį žmonių, kuriems tenka ilgai sėdėti prie kompiuterio. Ir ne tik. Pavyzdžiui, patyręs stresą žmogus paprastai susigūžia, susimeta į kuprą. Ledo masažas ją kaipmat gali ištiesinti.

Jei neturite specialių maišelių, galite pasidaryti ir paprastesnį ledo masažuoklį. Į vienkartinę stiklinaitę įpilkite vandens, įmerkite medinį pagaliuką (pvz., likusį nuo valgomųjų ledų) ir laikyk šaldiklyje, kol vanduo sušals į ledą. Tada pagaliuką su aplink jį apšalusiu ledu ištraukite iš plastikinio indelio – štai ir bus masažuoklis. Jei masažuojamas vienas skausmingas taškas, procedūra turi trukti iki 2 min., jei visas raumuo – iki 5 min. Išmasažuotą vietą reikia nušluostyti ir šiltai užkloti. Po tokio masažo reikėtų bent 20 min. ramiai pagulėti.

Šaltis tinka ne tik kūnui atpalaiduoti. Jis tiesiog nuostabiai stangrina ir atgaivina veido odą. Jei iš ryto atsikeliate patinusiais paakiais, jaučiatės mieguisti – pamasažuokite veidą ledo kubeliais (puikiai tiks ir sušaldyta į ledukus žolelių arbata (pvz., medetkų ar ramunėlių). Po tokios procedūros akimirksniu pasijunti gaiviai ir akys, regis, iškart plačiau atsimerkia, o oda tampa lygesnė ir skaistesnė.

Paprasta, bet veiksminga

► Smarkiai susimušus šaltas kompresas – tikras išsigelbėjimas (ir nuo skausmo, ir nuo vėliau sumuštą vietą „puošiančios“ mėlynės). Tokiai paprastai procedūrai tinka viskas, ką rasite šaldiklyje: šaldytų daržovių maišelis, koldūnų pakelis, kokteiliams skirti ledukai. Ant sumuštos vietos iš pradžių reikėtų uždėti medvilninio audinio skiautę, o ant jo – šaltą kompresą. Laikyti ne ilgiau kaip 10 min. Po poros valandų procedūrą galima pakartoti (jei labai skauda, tai ir po valandos). Pirmą dieną sumuštą vietą galima šaldyti kas dvi valandas po 10 min. Antrą ir trečią dienomis – rečiau (kas 4–6 val. po 10 min.).

► Galvos skausmą dažnai pavyksta numalšinti ant kaktos uždėjus šaltu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Tačiau retas žino, kad šlapias rankšluostis praverstų ir tuomet, kai maudžia sprandą ar ranką. Rankšluostį pakiškite po šaltu vandeniu, išgręžkite ir užsidėkite ant skaudamos vietos. Laikykite tol, kol rankšluostis sušils. Tuomet jį išpurtykite, sulankstykite ir vėl uždėkite ten, kur skauda. Laikyti šalto rankšluosčio kompresą galima 15 min. ir ilgiau.

► Jei dažnai skauda juosmenį ar kaklą, labai praverstų kiekvieną rytą apsipilti šaltu vandeniu. Galima pilti tiesiog srove, o jei toks būdas netinka, galima apsitrinti šaltame vandenyje sušlapintu rankšluosčiu. Nepatartina stovėti po šaltu dušu. Procedūra veiksmingesnė, kai didesniu šalčiu veikiama trumpesnį laiką.

► Kai pakyla temperatūra, labai veiksminga apsitrinti šaltu rankšluosčiu. Švelnesnis būdas – po gabalėlį ledo dėti ant stambesnių kraujagyslių (po pažastimis arba ant kaklo). Laikyti ne ilgiau kaip 5 min.

Svarbu žinoti

Šaldyti griežtai draudžiama, jei žmogus alergiškas šalčiui. Atpažinti šią alergiją nesunku: vos tik šalčio alergija sergantį žmogų, paveiktą šalčio, išmuša raudonomis ir baltomis dėmėmis (daugiausiai rankas), atsiranda bėrimų, kvėpavimo spazmų.