Kuo pavojingas žemas kraujo spaudimas?

Kada spaudimas vadinamas žemu?

Hipotonija (arba hipotenzija) žmogų kamuoja tada, kai jo kraujo spaudimas neviršija 100/60 mm Hg. Tai gali būti laikina būsena, kamuoti dėl profesijos ypatumų ar amžiaus, nėštumo, infekcinių ir alerginių ligų, tam tikrų vaistų vartojimo, kelionėse ir pan. Labai dažnai žmonės nė nepastebi, kad jų kraujo spaudimas staiga tapo žemesnis nei įprastai, tačiau ilgainiui atsiranda tam tikrų požymių: nuovargis, silpnumas, mieguistumas, veido blyškumas, delnų prakaitavimas, netgi žemesnė kūno temperatūra. Net po ilgiausios nakties nesijaučiama pailsėjus, ryte sunku atsibusti, silpna, sunku sutelkti dėmesį, be to, streikuoja atmintis, kamuoja išsiblaškymas, skausmas krūtinėje, sutrikusi koordinacija, erzina ryškios šviesos, garsai, trūksta darbingos nuotaikos, sunku kvėpuoti, gali šalti rankos, kojos, netgi ištikti alpimo priepuoliai. Be to, hipotonikai labai jautriai reaguoja į oro permainas, kurios daro didelę įtaką jų savijautai. Taigi, kaip matome, žemas kraujo spaudimas – tikrai ne dovanėlė, o negydant gali peraugti į rimtas ligas.

Didžiausi pavojai

Žemas kraujospūdis daro didelę įtaką kraujo cirkuliacijai ir pritekėjimui į tokius vidaus organus, kaip smegenys, inkstai, kepenys, plaučiai. Todėl dėl kraujo ir deguonies trūkumo šie negali dirbti visu pajėgumu ir užtikrinti geros savijautos. 
Žemas kraujospūdis dažniau kamuoja moteris nei vyrus, be to, pastebima, kad tai jaunų žmonių iki 35-erių metų amžiaus sveikatos bėda. 

Kas gali padėti?

Prieš imantis bet kokių priemonių, būtina išsiaiškinti, kokios mažo kraujospūdžio priežastys. Jeigu hipotonija susijusi su organiniais nervų sistemos pakitimais arba somatine patologija, jos riziką mažinti galima tik aktyviai gydant ligą. Kitais atvejais ir kaip profilaktikos priemonės gali padėti:

• Sportas. Pavyzdžiui, bėgiojimas, pasivaikščiojimas, plaukimas. Tai pagerina kraujo cirkuliaciją visame kūne, todėl kraujo spaudimas normalizuojasi. Labai gerą įtaką daro sporto pratimai, atliekami gryname ore, miške, kadangi pakelia nuotaiką ir stiprina nervų sistemą. 
• Tinkama mityba ir dienos režimas. Valgykite ir ilsėkitės reguliariai, nepersitempkite, stenkitės nepervargti. Gerkite kuo daugiau vandens ir vartokite kuo mažiau angliavandenių. Kraujospūdį sureguliuoti padės pikantiški prieskoniai: aitriosios paprikos, svogūnai, įvairūs pipirai, imbierai, krienai, gvazdikėliai ir pan. Tinka gerti žaliosios, juodosios arbatos, burokėlių sulčių ir valgyti kuo daugiau maisto, kuriame gausu B grupės vitaminų. 
• Miegas. Hipotonikams reikia poilsio ir miego, tačiau būtina laikytis kelių esminių taisyklių: miegokite ant pagalvės, kad galva būtų pakelta aukščiau už kūną. Prieš atsikeldami neskubėkite – pasirąžykite, atlikite keletą pratimų, šiek tiek pasėdėkite, prieš pradėdami dienos darbus. Tinka ir palaikyti kojas ant pagalvėlės, kai miegate. 
• Fitoterapija. Hipotonijai gydyti ir jos profilaktikai nuo senų laikų pasitelkiami vaistiniai augalai, pavyzdžiui, ženšeniai, kalninės arnikos, ginkmedžių lapų tinktūra.
• Kontrastinis dušas. Tai puiki išeitis, kai trūksta jėgų – taip suaktyvinsite kraujotaką, įgausite daugiau jėgų, o svarbiausia sustangrinsite kūną bei pradėsite rytą kupini žvalumo.
• Aromaterapija. Hipotonija sergantiems žmonėms rekomenduojami eteriniai pušų, bazilikų, mėtų, rozmarinų aliejai. Jie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, ramina nervus.
• Akupunktūra. Ją atliekant aktyvinami tam tikri taškai, kurie gerina kraujagyslių tonusą, širdies veiklą, reguliuoja vegetacinę nervų sistemą, ir taškai, kurie apskritai veikia kraujotakos sistemą ir kraujo kokybę.