Kuo sėdėjimas kenkia sveikatai ir ką daryti?

Sprando skausmai / Vida Press nuotr.
Sprando skausmai / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
A
A

Sėdėjimas yra naujasis rūkymas – nieko naujo. Sėdėti blogai – jau žino absoliučiai visi. Tačiau ar žinote, kuo konkrečiai ilgalaikis sėdėjimas kenksmingas? Svarbu tai žinoti, nes tik taip būsite sąmoningesni ir galėsite pakoreguoti gyvenimo būdą.

Dauguma mūsų dirba sėdimą darbą. Papildomai dar sėdime automobiliuose, valgydami, viešėdami svečiuose, žiūrėdami televizorių. Žodžiu, viena kita treniruotė per savaitę šios žalos tikrai nesumažina. O kokia ta žala?

Širdies ligų grėsmė

Chroniškas sėdėjimas su laiku gali atsiliepti širdžiai. Tie, kurie kasdien sėdi ilgiau nei aštuonias valandas, paprastai yra fiziškai labai pasyvūs, ir tokiems žmonėms smarkiai padidėja rizika sirgti širdies ligomis. Todėl labai svarbu pakelti užpakalį nuo kėdės kuo dažniau.

Padidėjęs kraujospūdis

Su chronišku sėdėjimu susijęs ir padidėjęs kraujospūdis. Turint aukštą kraujospūdį, ilgainiui tai tampa pavojinga, tai atsiliepia ir bendrai savijautai, ir gresia minėtomis širdies ligomis, įvairiomis komplikacijomis.

Norint sumažinti kraujospūdį, reikia reguliariai judėti. Sveikiausias būdas – ilgas kasdienis pasivaikščiojimas. Atminkite, kad per dieną dėl geresnės sveikatos suaugęs žmogus turi nueiti 10 000–12 000 žingsnių. Dirbantys sėdimą darbą paprastai nenužingsniuoja nei pusės tiek.

Sulėtėjusi medžiagų apykaita

Mes valgome sėdėdami ir pavalgę paprastai sėdime toliau. Jei valgoma sunkesnio maisto, suima nuovargis ir apatija. Sėdint visą dieną, mūsų medžiagų apykaita sulėtėja, organizmas nesudegina visų kalorijų, kurių suvartojame per dieną. Tai gresia antsvoriu. Tad pavalgę būtinai bent šiek tiek pasivaikščiokite – ir jausitės geriau (išvengsite vangumo), ir metabolizmas pagreitės.

Moteris paskubomis valgo darbe
Moteris paskubomis valgo darbe / Vida Press nuotr.

Susilpnėjęs imunitetas

Nejudrumas silpnina imunitetą, ir žmogus tampa mažiau atsparus visokioms ligoms, virusams, bakterijoms ir t. t. Tampame pažeidžiami aplinkai, o dažnesnis sirgimas ir vaistų vartojimas tik dar labiau susilpnina imuninę sistemą.

Netaisyklinga laikysena

Ilgalaikis sėdėjimas tiesiogiai veikia mūsų laikyseną. Natūralu, kad, sėdėdami tiek valandų, mes nesėdime pavyzdingai taisyklingai: tiesia nugara, nepalenkę kaklo, neužkėlę kojos ant kojos, nepersikreipę ir t. t. Netaisyklinga laikysena galiausiai sukelia nugaros, stuburo komplikacijų, atrodo negražiai. Pradedama ir vaikščioti susikūprinus, taip vizualiai prarandami keli cm ūgio. Žodžiu, nei gražu, nei sveika.

Nugaros ir sėdmenų skausmai

Nuolatinis sėdėjimas – ir dar persikreipus – sukelia chroniškus nugaros skausmus, kurie nebeišnyksta net ir pradėjus judėti, taip pat kenkia sėdmenims – formuojasi celiulitas, užpakalis gali pradėti nutirpinėti ir plokštėti. Gali išsivystyti ir hemorojus.

Moteris paskubomis valgo darbe
Moteris paskubomis valgo darbe / Vida Press nuotr.

Sumažėjęs kaulų mineralų tankis

Ilgalaikis sėdėjimas kenkia ir mūsų kaulams: kaulai tampa nebe tokie stiprūs ir paslankūs, mažėja kaulų mineralų tankis. Senatvėje tokios bėdos gali sukelti osteoporozę. Taigi vardan mūsų kaulų reikia judėti kuo daugiau.

Sutrikęs miegas

Nuolatinis sėdėjimas reiškia, kad mes nepakankamai judame ir nepakankamai fiziškai pavargstame per dieną. Tai gali sutrikdyti paros ritmą ir miegą. Daug sėdint dieną, sumažėja tikimybė kokybiškai išsimiegoti naktį. O kai trūksta miego, tai neigiamai paveikia ir nuotaiką, ir sveikatą, ir produktyvumą.

Neatsparumas stresui

Kai žmogus yra fiziškai aktyvus, kraujo cirkuliacija jo kūne yra greita, jis yra energingas ir geros nuotaikos, atsparesnis stresą keliantiems faktoriams. Ir – atvirkščiai, fiziškai neaktyvūs žmonės nėra atsparūs stresui. O chroniškas stresas kenkia ne tik savijautai, bet ir fizinei sveikatai.

Moteris paskubomis valgo darbe
Moteris paskubomis valgo darbe / Vida Press nuotr.

Ką daryti

  • Dirbant sėdimą darbą, rekomenduojama kas pusvalandį atsikelti ir kelias minutes pasivaikščioti – nueikite įsipilti vandens, į tualetą ar pas kolegas į tolimesnį kabinetą.
  • Į darbą ir iš darbo dažniau eikite pėsčiomis. Taip pat ir į parduotuvę, kavinę, parką. Lipkite laiptais, o ne važiuokite liftu.
  • Jei turite šunį – puiku, kuo dažniau išveskite pasivaikščioti. Jei neturite, susiraskite kompanionų, kurie vaikščios su jumis parke, mieste ar stadione. Iš bėdos į kompaniją tiks ir ausinukas ar šiaurietiškos lazdos.
  • Mankštinkitės, sportuokite, plaukiokite baseine, šokite – darykite viską, tik ne sėdėkite.
  • Žiūrėdami televizorių stovėkite, ką nors veikite: tvarkykitės, lyginkite drabužius, gaminkite valgyti, padarykite pritūpimų, atsispaudimų ar atsilenkimų. Svarbu pakilti nuo sofos.
  • Jei turite galimybę (ar darbovietė tai galėtų įgyvendinti), įsigykite reguliuojamo aukščio stalą ir pusdienį dirbkite sėdėdami, o pusdienį – stovėdami. Tai neįtikėtinai pagerintų jūsų sveikatą.
  • Tiesiog eikite pirmyn.
Moteris paskubomis valgo darbe
Moteris paskubomis valgo darbe / Vida Press nuotr.