Kurkite sveikesnę namų aplinką

Būstas – tai vieta, kur praleidžiame daugiausia laiko, todėl norisi, kad namuose būtų jauku ir saugu. Bet ar iš tiesų namuose esame visiškai saugūs? Deja, ne. Ir dėl to kalti patys. Kurdami namų interjerą, sugaištame marias laiko ieškodami naujų baldų, užuolaidų, kilimų ir išleidžiame krūvas pinigų dalykams, kurie suteikia namams jaukumo, tačiau gali pakenkti sveikatai. Mūsų senoliai gyveno kukliai įrengtuose būstuose, tačiau jų namų aplinka buvo gerokai sveikesnė, nes baldai buvo gaminami iš medienos, lovatiesės ir užuolaidos siuvamos iš natūralių audinių, sienos balinamos kreida. Jokiu būdu nesiūlome visko atsisakyti ir grįžti į praeitį, tiesiog patariame atidžiau rinktis apdailos medžiagas, baldus ir interjero detales.

Cheminė „bomba“ dažų indelyje

Regis, dar taip neseniai perdažėte visas namų sienas, bet štai ir vėl tenka imti į rankas teptuką. Sukate galvą, kokia spalva šįsyk dažyti miegamąjį? Bet juk kur kas svarbiau pasirūpinti, kad pasirinkti dažai nepakenktų jums ir jūsų namiškiams.

Vidaus apdailai skirti dažai gali būti dviejų rūšių – skiedžiami vandeniu arba organiniais tirpikliais, kurie dažniausiai gaminami iš naftos produktų. Tai stirenas, toluenas, ksilenas, formaldehidas, spiritas, terpentinas, acetonas, metanolis, izopropilo alkoholis ir t. t. Šios medžiagos dar vadinamos lakiaisiais organiniais junginiais – LOJ (angl. VOC – volatile organic compounds). Kuo daugiau dažuose lakiųjų organinių junginių, tuo stipresnis jų skleidžiamas kvapas. Šių medžiagų gausu aliejiniuose dažuose, lakuose ir aerozoliniuose dažuose. Kad dažai geriau pasiskirstytų, greičiau džiūtų ir būtų atsparūs aplinkos veiksniams, į juos maišoma ir kitų cheminių medžiagų. Dažams džiūstant išsiskiria nuodingi garai, kurie ne juokais gali pakenkti sveikatai. Apskaičiuota, kad ką tik išdažytoje patalpoje lakiųjų organinių junginių kiekis yra maždaug 1 000 kartų didesnis negu lauke. Didesnės net trumpalaikės LOJ dozės gali sukelti galvos skausmą, pykinimą, nuovargį, akių ašarojimą, kvėpavimo sutrikimus, alergiją. Patekę į kvėpavimo takus ar prasiskverbę pro odą nuodingi junginiai gali pakenkti vidaus organams, sukelti vėžinius susirgimus ir vystymosi sutrikimus. LOJ ypač pavojingi nėščiosioms ir kūdikiams.

Pasirūpinkite savo saugumu

Jei ruošiatės dažyti savarankiškai, pirmiausia perskaitykite dažų gamintojo rekomendacijas ir pasirūpinkite būtiniausiomis apsaugos priemonėmis. Dažant būtinas respiratorius. Tik nenaudokite dulkėms sulaikyti skirtų respiratorių, nes jie sukoncentruoja lakiąsias medžiagas kaip tik ties jūsų nosimi ir burna. Taip pat pravers dažytojo kombinezonas ir pirštinės, o kai kuriais atvejais ir specialūs apsauginiai akiniai. Gerai vėdinkite dažomą patalpą, o išdažiusi dar bent porai parų palikite vėdintis.

Šiuolaikiniuose dažuose naudoti šviną griežtai draudžiama, tačiau prieš porą dešimtmečių tokio draudimo nebuvo. Todėl būkite ypač atsargi, jei šalinsite senus dažus. Šveičiant tokiais dažais padengtus paviršius švinas išsiskirs į aplinką ir gali patekti į jūsų organizmą.

Baigę remonto darbus pasirūpinkite dažų, lakų ir tirpiklių likučiais. Nepamirškite, kad tokios atliekos yra pavojingos. Nemeskite jų į paprastą atliekų konteinerį, nepilkite į kanalizaciją ar ant žemės, nes galite užteršti gruntinį vandenį. Dažų likučius geriausia priduoti pavojingas atliekas tvarkančiai įmonei.

Dažykime „žaliai“

• • Jei norite švaresnės namų aplinkos, vidaus darbams rinkitės ekologiškus dažus, gruntus ir glaistus. Tokios apdailos medžiagos ženklinamos Europos Sąjungoje patvirtintu „ES gėlės“ ekologiniu ženklu arba „Natureplus“ ženklu. „Natureplus“ kokybės ženklas garantuoja, kad statybinės medžiagos pagamintos iš atsinaujinančių arba mineralinių žaliavų, nekenkia sveikatai ir tausoja aplinką.
• • Naudokite vandeniu skiedžiamus latekso ar akrilo dažus, poliuretano lakus. Vandeniu skiedžiami dažai ne tokie pavojingi kaip aliejiniai.
• • Rinkitės mažai lakiųjų organinių junginių turinčius ar visai jų neturinčius dažus ir lakus. Informaciniame produkto lapelyje turėtų būti užrašas „VOC free“, „No VOC“ arba „Low VOC“.
• • Venkite biocidų turinčių dažų. Dažų etiketėje ieškokite užrašo „Low biocide“ arba „No biocide“.
• • Naudokite natūralius dažus, pagamintus iš pieno proteino (kazeino) ir natūralių žemės pigmentų, pavyzdžiui, molio ar kalkių. Jie paprastai parduodami miltelių pavidalu ir yra maišomi su vandeniu.
• • Mediniams paviršiams aliejuoti naudokite natūralius aliejus, pavyzdžiui, linų sėmenų.

Moderniai įrengtame būste tyko pavojai

Gyvenamųjų patalpų oro tyrimai atskleidė nemalonią tiesą: gyvenamuosiuose namuose rasta mažiausiai dvidešimt pavojingų medžiagų, kurios neigiamai veikia organizmo endokrininę ir imuninę sistemą, sukelia nervų sistemos sutrikimus, vėžinius susirgimus ir apsigimimus. Daugelis rastų sveikatai pavojingų medžiagų yra naudojamos tik pramonėje ir į mūsų namus patenka per įvairius daiktus: baldus, kilimus, grindų dangas, užtiesalus, užuolaidas, sienų apmušalus.

Formaldehidas – labiausiai namų aplinkoje paplitęs lakusis organinis junginys. Didžiausius jo kiekius išskiria iš medienos drožlių plokščių pagaminti baldai, laminuotos grindys. Blogiausia, kad formaldehidas, kaip ir kiti lakieji organiniai junginiai, nepasišalina ir pamažu kaupiasi namų aplinkoje, t. y. susigeria į kilimus, minkštus baldus, užuolaidas.

Grindų dangoms, pavyzdžiui, linoleumui, kiliminėms dangoms ir sienų apmušalams gaminti plačiai naudojamas polivinilchloridas (PVC). Ši medžiaga užtikrina gaminių lankstumą, tačiau yra kenksminga sveikatai ir aplinkai. Veikiant šilumai iš PVC dangų išsiskiria sveikatai pavojingos medžiagos – ftalatai ir vinilchloridas.

Kilimai, užuolaidos, užtiesalai ir minkštos baldų dalys paprastai apdorojami degumą mažinančiomis medžiagomis. Šios medžiagos apsaugo nuo staigaus ugnies plitimo gaisro atveju, tačiau patekusios į aplinką neskyla, todėl kaupiasi dirvoje, gyvūnų ir žmonių organizmuose.

Natūralioms medžiagoms - pirmenybė

Jei norite, kad jūsų namų aplinka būtų sveikesnė, rinkitės iš natūralios medienos pagamintus baldus ir grindų dangas. Mediniai baldai turėtų būti apdirbti natūraliomis alyvomis, bičių vašku, o ne tirpiklių turinčiais dažais ir lakais. Jei rūpinatės ne tik savo namiškių gerove, bet ir aplinkosauga, rinkitės gaminius iš FSC arba PEFC ženklu pažymėtos medienos. Šie ženklai rodo, kad mediena išgauta vadovaujantis tvarios miškotvarkos principais: saugant miškų bioįvairovę, nealinant dirvos, plynai neiškertant miško, jį atsodinant ir t. t.

Rinkitės CRI arba GUT ženklu paženklintą kiliminę dangą. Šie ženklai rodo, kad dangų sudėtyje nėra formaldehido ir kitų lakiųjų organinių junginių.

Ekoženklais „Gėlė“, „Gulbė“ ir „Mėlynasis angelas“ paženklintuose balduose, apdailos medžiagose ir audiniuose taip pat mažiau sveikatai pavojingų medžiagų.

Pirmenybę teikite iš natūralių medžiagų pagamintoms kiliminėms dangoms, užuolaidoms, baldų užvalkalams ir užtiesalams, nes jie nėra apdorojami degumą mažinančiomis ar nuo purvo apsaugančiomis cheminėmis medžiagomis.

Jeigu perkate minkštus baldus, rinkitės „CentiPUR“ ženklu paženklintą poliuretaninį užpildą. Jame nėra pavojingų medžiagų.

Verta žinoti

• • Natūralios medienos grindys, jei tinkamai jas prižiūrėsite, tarnaus kelis dešimtmečius, laminuotos grindys – 5–15 metų (priklauso nuo dangos klasės), sintetinės dangos (linoleumas, PVC) – 5–10 metų.

• • Marmoleumas yra natūrali medžiaga, gaminama iš sėlenų aliejaus, sakų, medžio miltų, kalkakmenio, pigmento ir džiuto. Svarbu ir tai, kad panaudotas neteršia gamtos, suyra. Marmoleumas kainuoja gerokai brangiau nei sintetinis linoleumas, tačiau ilgiau ir tarnauja – apie 30 metų.

• • Keraminės plytelės tarnauja ilgai, tačiau jų gamybai naudojama daug energijos ir labai teršiama aplinka. Renkantis keramines ar akmens masės plyteles reikėtų atkreipti dėmesį į dilumo klasę – kuo ji aukštesnė, tuo ilgiau tarnaus danga.

Rengiant straipsnį, naudota tinklalapio http://www.bef.lt informacija