Kvėpavimo technikos ir būdai

Joga / Fotolia nuotr.
Joga / Fotolia nuotr.
Šaltinis: Žurnalas „JI“
A
A

Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo įvairios kvėpavimo technikos. Taigi siūlome pasidomėti populiariausiomis.

Ne šiaip sakoma, kad kaip gyvename, taip ir kvėpuojame. Specialistai kvėpavimą vadina neregimu maistu, be kurio žmogus negali išgyventi nė 5 minučių. Kvėpavimas reguliuoja visus mūsų organizmo procesus, taip pat energijos pusiausvyrą. Teigiama, kad tankiai ir paviršutiniškai kvėpuodami greitai išeikvojame gyvybinės energijos limitą, o giliai ir lėtai kvėpuodami galime ją „sutaupyti“ ir pailginti jaunystę.

Rytų šalyse kvėpavimas laikomas geros savijautos pagrindu (tik paskui mityba). Jau daug tūkstantmečių visame pasaulyje yra žinoma, kad taikant tam tikras kvėpavimo technikas galima valdyti energiniame ir fiziniame kūne vykstančius procesus, t. y. pašalinti įvairius sutrikimus ir ligas. Senovėje kvėpavimo praktikos būdavo perduodamos tik pašvęstiesiems ir naudojamos atliekant įvairius ritualus. Tai – neatsiejama ir jogos, ciguno, įvairių Rytų kovų ir kitų dvasinio bei fizinio ugdymo praktikų dalis.

Rebefingas, energinis kvėpavimas

Rebefingas – sąmoningasis, gilusis kvėpavimas atsipalaidavus. Pasak specialistų, tai labai paprastas ir lengvai išmokstamas būdas taisyklingai kvėpuoti. Šio metodo kūrėjas Leonardo Orras pastebėjo, kad gerą savijautą ir sveikatą lemia taisyklingas kvėpavimas. Jam sutrikus dvasiniame lygmenyje pradeda rastis įvairių negalavimų. Pasak šio metodo kūrėjo, intensyviai praktikuojant šį energinį kvėpavimą, pasiduoda net tokios beveik nepagydomos ligos kaip epilepsija, cukrinis diabetas, astma, vėžys ar AIDS.

Rebefingas veikia visais lygiais: fiziniu, psichiniu ir dvasiniu. Fiziniu lygiu jis didina deguonies kiekį kraujyje, dėl to gerėja savijauta ir visų organų veikla, valosi organizmas.

Rebefingas paliečia giliausius sąmonės ir pasąmonės lygius. Pasak specialistų, visi išgyvenimai, pradedant nuo apvaisinimo, „įrašyti“ į ląstelių atmintį. Kadangi jose išlieka visa, kas vyko nuo pat gimimo, tai daro įtaką mūsų sveikatai ir gyvenimui.

Giliai taisyklingai kvėpuojant, išeina per daugelį metų kaupęsis stresas ir pradedama sveikti. Dvasiniu lygiu rebefingas gydo sielą, nes keičiasi požiūris į gyvenimą, mintys, tikslai. Šis metodas – savęs tobulinimo procesas, skatinantis dvasingumą.

Rebefingas didina gyvenimo džiaugsmą ir protinį aktyvumą, suteikia energijos ir žvalumo. Svarbiausia – teikia gyvybinės energijos, nes harmonizuoja jos tekėjimą energiniais kanalais.

Yra dvi pagrindinės rebefingo rūšys: hiperaktyvusis ir sąmoningasis takus kvėpavimas. Hiperaktyvusis yra tarsi energinė chirurgija. Jis atliekamas tik kartu su procesą stebinčiu ir kontroliuojančiu rebeferiu (treneriu). Sąmoningasis takus kvėpavimas yra nuosaikesnis, visiškai saugus, tai tarytum kasdienė terapija. Įvaldžius šią kvėpavimo techniką ir įgijus įgūdžių, galima praktikuoti pačiam, kasdien tokiu būdu harmonizuojant save, pasipildant energijos. Plačiau apie įvairius kvėpavimo būdus rasite Sąmoningo kvėpavimo asociacijos tinklalapyje www.dharma.lt.

Cigunas

Cigunas (ci – „energija“, gun – „veiksmas, darbas“) – senovės kinų sveikatinimo ir savireguliacijos sistema, kurios pagrindas yra suderintas kvėpavimas, judesys ir sąmoningas gyvybinės energijos valdymas. Ši praktika padeda atitolinti senatvę, nuraminti emocijas ir pagerinti sveikatą. Cigunas – tai perėjimas į kitą, platesnį pasaulio matymo ir suvokimo lygmenį, suteikiantį vis naujos patirties. Pradedama tobulėti dvasia ir kūnu. Taip pat cigunas harmonizuoja santykius su savimi ir aplinka. Išmokus valdyti gyvybinę energiją, nurimsta vidus, gerėja visi organizme vykstantys procesai. 

Įvaldę ciguną, išmokę kontroliuoti kvėpavimą ir gyvybinę energiją, jos galime pasisemti iš aplinkos, gamtos, kosmoso ir naudoti savigydai. Cigunas padeda pašalinti susidariusius energinius „kamščius“, kurie yra ligų priežastis. Ciguno esmė – savigyda, kūno ir dvasios pusiausvyra, harmonija ir sąmoningumo ugdymas. 

Šamaninis kvėpavimas

Šamanizmas – kone seniausios dvasinės, psichinės ir fizinės sveikatos atkūrimo praktikos. Šios tradicijos siekia neatmenamus laikus ir turi stiprų ryšį su gamta, gyvūnais, žeme, vandeniu. Šamanais kadaise tapdavo žmonės, kuriuos šiai misijai atlikti išsirinkdavo dvasios. Šamanas daugelyje tautų yra ir gydytojas, ir mokytojas bei svarbiausias patarėjas. Kaip ir žyniai.

Praktikuojant šamaninį kvėpavimą, kurį lydi būgnų ritmas, pasiekiama transo būsena. Būdamas pakitusios sąmonės žmogus gali patekti į dvasinius pasaulius ir gauti reikiamą informaciją, susidurti akistatoje su savo totemu – dvasiniu globėju ir pan. Šamaninis kvėpavimas – tai įdomi kelionė į savo pasąmonę, kupiną simbolių, žinojimo, mistikos ir šimtmečių išminties. Naudojant paprastą šamaninio kvėpavimo techniką, galima lengvai nukeliauti į giliausius savo esybės sluoksnius, pažinti save, atrasti seniai užmirštus, bet vis dar svarbius dalykus, susitikti su savo šešėliu ir atskleisti neatrastas galias. Tai – kelionė į save, į tai, kas esame, ir būdas įveikti įvairias fizines bei dvasines problemas. Šios technikos esmė – įgyti gydymo ir naujų žinių.

Dėmesio: šamaninį kvėpavimą patariama praktikuoti prižiūrint patyrusiam mokytojui.

Prana joga

Prana joga pagrįsta kvėpavimo pratimais. Ši kvėpavimo technika moko maksimaliai išnaudoti ir kontroliuoti kvėpavimą bei protą, kaupti ir valdyti gyvybinę energiją. Prana – pirmapradė gyvybinė energija, valdanti visas mūsų protines ir fizines funkcijas, todėl kvėpavimo joga yra raktas į ilgaamžiškumą, fizinę sveikatą ir dvasinį augimą. Tai didina gyvybinės energijos tekėjimą, proto aiškumą, skatina organizmo savigydos procesus ir pan. Rebefingas – šiuolaikinė, vakarietiškoji prana jogos rūšis.

Prana joga susideda iš įvairių fizinių ir mentalinių pratimų: asanų, pranajamos, meditacijos bei askezės. Praktikuojant šią techniką, kaupiama gyvybinė energija. Kvėpavimo procesas susideda iš įkvėpimo, pauzės po įkvėpimo, iškvėpimo ir pauzės po iškvėpimo. Šios technikos esmė – nuraminti protą, išmokti koncentruotis. Atliekant asanas, suderintas su kvėpavimu, stiprėja nervų sistema, gyvybinės energijos tekėjimas energiniais kanalais, kyla sąmoningumas ir savo aukštesniojo „aš“ suvokimas. Tonizuojamas visas organizmas, gerėja jo funkcijos ne tik fiziniame, bet ir energiniame, mentaliniame lygmenyje. Ši kvėpavimo technika taikoma ir prieš meditaciją, nes nuramina protą ir padeda nuvyti mintis, susitelkti meditacijai.

Krija joga

Krija joga yra senosios indų filosofijos mokymas. Lahiris Mahasaja gavo jį iš savo guru Babadži, kuris iš naujo atrado ir išskaidrino šį jau beveik prarastą mokslą. Krija jogą sudaro kūno disciplina, proto kontrolė ir Aum meditacija.

„Krija joga, kurią perduodu pasauliui per tave šiame devynioliktame amžiuje, – tarė Babadži Lahiriui Mahasajai, – tai atgaivinimas to paties mokslo, kurį Krišna prieš tūkstantmečius perdavė Ardžunai ir kuris vėliau buvo žinomas Patandžaliui, Kristui, šv. Jonui, šv. Pauliui ir kitiems mokiniams.“

„Sanskritiška žodžio „krija“ šaknis kri reiškia „daryti“, „veikti“, „reaguoti“, Yâ  – siela arba Dievas. Taigi krija joga padeda pasiekti vienybę su absoliutu per tam tikrą veiksmą ar ritualą. Kvėpavimas yra tarpininkas tarp sielos ir proto. Nuolat šią techniką praktikuojantis jogas pamažu išsilaisvina ir susilieja su Aukščiausiuoju, kosmine sąmone. Sąmoningai kontroliuojamas kiekvienas įkvėpimas ir iškvėpimas suteikia aukščiausias tobulumo būsenas (samadhi, siddhi), vėliau – nirvaną ar visišką išsilaisvinimą iš materiosios būties. Tokiu būdu galima valdyti gyvybinę energiją, augimo, irimo procesus ir savo gyvenimą.  Praktikuojant krija jogą, kraujas prisotinamas deguonies, kuri pripildo gyvybinės energijos ir stimuliuoja galvos bei stuburo smegenų centrus.

Ši technika (kasdien atliekami pratimai) greitina natūralią žmogaus evoliuciją ir padeda tobulėti, pailginti  jaunystę.

Holotropinis kvėpavimas

Transpersonalinės psichologijos mokyklos įkūrėjų mediko, psichiatro Stanislavo Grofo ir jo žmonos Kristinos Grof  apie 1970 m. pasauliui pristatyta kvėpavimo technika. Tai – vienintelė iš kvėpavimo technikų, turinti mokslinį pagrindimą bei psichologinę teorinę bazę.

Skirtingai nuo rebefingo, holotropinis kvėpavimas yra ekstremali kvėpavimo praktika. Prižiūrint specialistui, kvėpuojama greitai ir giliai, sąmoningai sužadinamas hiperventiliacijos procesas. Per asmenines arba grupines holotropinio kvėpavimo sesijas didelis dėmesys skiriamas specialiai muzikai. Terapinis transformacinis procesas labai gilus ir individualus. Išsivaloma nuo psichologinių traumų pasekmių, giliai jas išgyvenant transo būsenoje. Po seanso užplūsta pilnatvės pojūtis. Kaip ir rebefingas, holotropinis kvėpavimas turi keletą individualių krypčių ir atmainų.

Vaiveišenas

Vaiveišenas – rebefingo atmaina, kurią sukūrė Dž. Lenardas ir F. Lautas. Tai galima būtų pavadinti krija jogos ir vipasanos meditacijos bei modernios kvėpavimo praktikos mišiniu. Žodis vivation reiškia „apkabinti visą gyvenimą“. Vaiveišenas yra meditacijos forma, kurios esmė – pašalinti negatyvias susikaupusias emocijas, sutrikimus, atsiradusius energiniame ir fiziniame kūne. Ši kvėpavimo praktika padeda geriau pažinti ir išreikšti save. Metodas pagrįstas kvėpavimu ir įdėmiu kūno pojūčių stebėjimu.

Vaivešenas padeda atsipalaiduoti, išgyventi tuos pojūčius, įvykius, kurie sužeidė sielą, sukėlė emocinių ar psichologinių problemų (baimės, nerimo, kaltės jausmo ir kt.), ir juos sunaikinti, transformuoti į teigiamus pojūčius. Sąmoningai suvokus problemą, ją lengva pašalinti ir atgauti dvasios bei kūno harmoniją.

Naudota informacija iš tinklalapio www.dharma.lt