Laidų vedėjo Oskaro Wyganowski kova dėl Bučios gyvybės vos nesibaigė eutanazija: „Būklė tik blogėjo“

Bučia buvo sveika ir linksma kalytė, kol šeimininkai vieną dieną pastebėjo, kad pakito jos kailio spalva – šuniukas iš juodo tapo pilku.

„Iš pradžių pagalvojome, kad artėja pavasaris ir šuo keičia kailį, tačiau neilgai trukus Bučiai dingo ir apetitas. Ir dingo taip, kad šuo atsisakydavo ėsti net mėgstamiausius savo skanėstus“, – pasakojo Oskaras.

Sunerimę dėl vis krentančio savo kalytės svorio šeimininkai kreipėsi į vieną veterinarijos kliniką, ten negavę jokio aiškaus atsakymo, kas yra jų šuniui – kreipėsi ir į antrą.

„Antroje klinikoje mums vėl atliko tyrimus, paskyrė antibiotikus. Kol Bučia juos gėrė, jai lyg ir pagerėdavo, bet vos nustodavo – vėl tapdavo nevalgančiu ir nusilpusiu šunimi. Bučios būklė tik blogėjo – iš sveiko 10 kilogramų sveriančio šuns ji tapo nepaeinančiu, nieko nenorinčiu, drebančiu ir vos 6 kilogramus sveriančiu padarėliu. Ją kamavo traukuliai, ji tik gulėdavo ir nieko nedarydavo. Tada pasitarę su žmona nutarėm priimti sunkų sprendimą ir su ja atsisveikinti. Žmona grįžo anksčiau iš atostogų, kad spėtų paskutinį kartą ją pabučiuoti, o aš nuėjau išsirėkti į krepšinio rungtynes, kad šiek tiek nuslūgtų emocijos“, – sunkų metą prisiminė Oskaras.

Tačiau migdyti mylimą šeimos narį nekilo ranka ir Oskaras griebėsi paskutinio šiaudo: „Savo socialiniuose tinkluose parašiau žinutę, kad mano šuniui labai reikalinga pagalba. Ir net iš trijų skirtingų žmonių sulaukiau rekomendacijos kreiptis į gydytoją Laimą Žiukę, dirbančią vienoje Vilniaus veterinarijos klinikoje. Nieko nelaukęs puoliau jiems skambinti ir prašyti, kad mus kuo greičiau priimtų.“

Gydytoja Laima Žiukė skubiai priėmė Bučią ir pamatė, kad šuniuko būklė labai prasta: „Tai buvo labai ligotas šuo, numetęs kritiškai daug svorio. Ji nevalgė, buvo apatiška, jai buvo prasidėjusi mažakraujystė. O tai buvo jaunas šuo, kuriam dar gyvent ir gyvent. Kuo skubiau atlikome Bučiai tyrimus – kraujo, mikroelementų, echoskopiją, kurie patvirtino mano įtarimus, kad šuniuką kamuoja Adisono liga.“

Adisono liga yra endokrininė liga, dėl kurios sutrinka gyvūno antinksčių veikla. Dėl nepakankamo hormonų kiekio atsiranda patologinė organizmo reakcija, kurios sunkumas priklauso nuo ligos formos ir specifinių simptomų. Deja, Adisono liga yra nepagydoma, tačiau esant tinkamam nuolatiniam gydymui, ji gali neturėti įtakos gyvūno gyvenimo kokybei ir trukmei. Sunkiausia yra Adisono ligą nustatyti, jos simptomai dažnai maišomi su kitomis ligomis, dėl to gyvūnas negauna tinkamo gydymo ir jo būklė prastėja. Adisono liga nenužudo gyvūno staigiai, tačiau negydoma ji dažnai baigiasi mirtimi.

„Galimi šios ligos simptomai būna įvairūs: mieguistumas, apatija, sumažėjęs apetitas, krentantis svoris, dehidratacija, virškinimo sutrikimai, traukuliai, žema kūno temperatūra. Ši liga gali turėti daug apraiškų, bet ją nustačius gydymas pakankamai lengvas. Nelengva tik tai, kad vaistai nuo šios ligos tuo metu, kai Bučia susirgo, nebuvo registruoti Lietuvoje. Tačiau Bučios šeimininkai buvo atkaklūs ir gavę vaistų receptą greitai išvažiavo į Lenkiją jų pirkti“, – pasakojo gydytoja Laima Žiukė.

„Vos tik parsivežėm vaistus iš Lenkijos ir juos suleidom – Bučia per dvi dienas visiškai atsigavo. Iš drebančio ir nusilpusio šuniuko ji tapo vėl linksma ir valgyti prašančia kalyte. Dabar šiuos vaistus turėsim naudoti visą gyvenimą, bet svarbiausia, kad vėl matome laimingą savo šunį, kurį jau buvome pasiruošę migdyti. Vaistai tikrai nėra pigūs ir lengvai gaunami, tačiau Bučia mūsų šeimos narys, dėl kurio verta stengtis. O gydytoja Laima yra nuostabi, esu jai labai skolingas. Ji padarė tai, ko per kelis mėnesius nesugebėjo padaryti kiti veterinarai – ji iškart atrado, kas blogai su mūsų gyvūnu. Tai rodo jos profesionalumą ir atsidavimą darbui. Gaila, kad tiek ilgai laukėm ir apie šią gydytoją nežinojome anksčiau“, – džiaugėsi Bučios šeimininkas Oskaras Wyganowski.

Šiandien Bučia atrodo lyg visiškai sveikas šuo: jei ne jos kailio spalva ir kas 40 dienų leidžiami vaistai – neįtartum, kad ji sunkiai serga. Oskaras šiuos vaistus ilgą laiką padėjo surasti ir kitiems ta pačia liga sergantiems šunų šeimininkams, kol galiausiai vaistai tapo registruoti bei prieinami ir Lietuvoje.

„Niekada nenuleiskite rankų – net sunkiausiomis akimirkomis galima rasti specialistų, kurie padės, ir jūsų mylimas keturkojis šeimos narys dar ilgus metus gyvens su jumis“, – savo sėkmės istorija dalinasi Oskaras.