Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo didžioji Lietuvos dalis, išskyrus Užnemunę, atiteko Rusijos imperijai. Tad XX amžiaus pradžią Vilniuje paženklino iškilę paminklai Rusijos imperatorei Jekaterinai II, Vilniaus generalgubernatoriui Michailui Muravjovui ir rusų poetui Aleksandrui Puškinui. Visus juos nuo miesto grindinio nušlavė Pirmasis pasaulinis karas.
Rusijos imperatorę Jekateriną Didžiąją, valdžiusią iki pat mirties 1796-aisiais, nuspręsta pagerbti pastatant jai paminklą ir Vilniuje, Katedros aikštėje. 1903 metų vasaros pabaigoje statula jau stūksojo Vilniaus centre, aptverta bronzine tvorele su įkomponuotais imperatorės inicialais ir karūna bei ant granitinių kolonų tupinčiais dvigalviais ereliais. Po metų vykusias atidengimo iškilmes dauguma vilniečių ignoravo, nes priešiškai priėmė šį Rusijos imperijos valstybingumo įtvirtinimo Lietuvoje simbolį.