Mintis apie žemos temperatūros galią apsaugoti kūną seniai vilioja svajojančius apie amžinąjį gyvenimą, fantastus ir mokslininkus. Pastaruosius kelis dešimtmečius Europoje šalčio terapiją populiarina olandas Wimas HOFAS (65).
Vienų akimis, jis – pusdievis, galintis kontroliuoti autoimuninę sistemą ir kūno temperatūrą, kopti į Everestą vien su šortais ir vos per savaitę išmokyti bet ką išgyventi Arkties sąlygomis. Kitų – apsišaukėlis, besikraunantis turtus iš naivuolių, ir siūlantis pavojingus metodus. Juolab kad per pastaruosius kelerius metus bent dvidešimt žmonių nuskendo atlikdami Hofo kvėpavimo pratimus vandenyje. Tarp jų buvo ne tik septyniolikmetė, bandžiusi nusiraminti baseine sulaikydama kvėpavimą, bet ir keli JAV specialiųjų pajėgų „jūrų ruoniai“, pripratę prie ekstremalių išbandymų.
Jei tikėtume Hofu, be gerbėjų, jo metodą jau išbandė 90 milijonų žmonių, jam pavyko įtikinti vieną didžiausių skeptikų – žurnalistą, antropologą Scottą Carney. Šiandien, iš esmės nusivylęs paties Hofo asmenybe, jis tebevertina šalčio poveikį, nors pirmuosius žingsnius žengė be lašo tikėjimo. Nepatiklus, bet pasirengęs išklausyti ir antrąją pusę, Carney išskrido į Lenkiją, kur Krkonošės kalnuose Hofas vadovauja sveikatingumo centrui ir viso labo už 3000 eurų per savaitę siūlo išmokyti entuziastus sulaikyti orą penkioms minutėms, nešalti sniege ir atsiginti nuo autoimuninių ligų.