Lektorė Jūratė Bortkevičienė apie emocijų reiškimą: „Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai“

Štai todėl įvairios konferencijos ir seminarai tėvystės tematika sulaukia vis daugiau dėmesio. Lektorė Jūratė Bortkevičienė konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ kalbėjo apie labai aktualius dalykus ne tik vaikams, bet ir tėvams. Pyktis, bausmės, drausminimas – su tuo susiduria begalė tėvų, nežinančių, kaip susitvarkyti su vaiko emocijomis, o svarbiausia, kaip pasielgti tinkamai, neįžeisti ir neįskaudinti savo vaiko.

Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis.

„Labai paprasta pasakyti „nepyk“, „nusiramink“, tačiau dažnai vaikas į tokius dalykus nereaguoja arba reaguoja ne taip, kaip mes tikimės. Ką jau kalbėti apie tai, jog neretai ir patys tėvai, bandydami suvaldyti vaiko pyktį, pridaro neadekvačių klaidų rėkdami ar kitaip bausdami savo atžalas.

„Vaikai dar nemoka išreikšti emocijų, ir mes turime būti šalia, kad jiems padėtume. Mažylis pats nesupranta, kas su juo vyksta, o tėvai dar ir klausinėti pradeda: „Ko tu pyksti“? O priežasčių gali būti visokių. Mokykime išreikšti tą pyktį, net jeigu vaikas visai mažas. Klauskime, „tu pyksti, nes... tau šalta, nori valgyti, kažkur važiuojame? Įvardykime šią emociją“, – kalbėjo J.Bortkevičienė.

Lektorė tikino, kad labai svarbus dalykas – į pyktį neatsakyti pykčiu. „Jeigu vaikas pradeda šaukti ir rėkti, trypti kojomis, nepradėkite elgtis taip pat. Mes esame suaugę, įkvėpkime oro ir pasakykime: „Aš suprantu, kad tu dabar pyksti“. Tik nerėkite. Nesakykite – nepyk. Ar jus nors vieną veikia, kai pasakoma „nepyk“? Leiskite vaikui pykti, jeigu jam to reikia. Nelaikykite šios emocijos ir patys, įvardykite – sakykite, „aš pykstu“ ir pasakykite, kodėl. Niekada nežeminkite savo vaikų ir nenaudokite smurto“, – pabrėžė J.Bortkevičienė.

Ką dar galite padaryti?

• Skaitykite knygas, pieškite pyktį, kalbėkitės, kas būna, kai pykstate, ką tada darome, kai pykstame.
• Labai gerai yra kalbėti apie tai, kas pykčio metu vyko su kažkuo, nebūtinai su tavimi, bet su personažu, pavyzdžiui, kiškutis supyko, nes kažko negavo ir t. t. Sukurkite apie tai pasakas, dėl ko supykstama ir klauskite – ar tau taip būna? Tėvai mėgsta perskaityti ir atsiriboti, tačiau visada geriausia pasakas aptarti, apkalbėti, ką sužinojote.
• Skaitykite ir daugiau juokitės. Tyrimais įrodyta, kad juokas, netgi jeigu juokiamasi dirbtinai, smegenų priimamas kaip tikras, todėl žmogus išties tampa džiaugsmingas. Juokas paveikus ir į viską padeda pažvelgti kur kas paprasčiau.

Kodėl vaikai pyksta?

„Vaikai pyksta, nes jų poreikiai – fiziniai ir emociniai, būna nepatenkinti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas nėra pamiegojęs. Tada skundžiamasi, štai, kaip vaikas blogai elgėsi. O kiek buvo valandų? Dešimta, vienuolikta vakaro? Tai gal tėvai blogai elgėsi, nes vaikas nori miego ir nebesugeba kontroliuoti savęs. Naujausiais tyrimo duomenimis, vaikas turi eiti miegoti 20.15 val. Ir jeigu tėvai sako, kad vaikas nueis miegoti tada, kada norės, tai žinokite, kad vaikai niekada nenori miego, nes jie mano, kad tai nėra reikalinga“, – sakė J.Bortkevičienė.

TAIP PAT SKAITYKITE: 7 klausimai porai, norinčiai susilaukti vaikų

• Alkanas žmogus – piktas žmogus. Ar galima apie ką nors galvoti, kai nori valgyti? Tolimesnė kelionė, diena ilgesnė, mažyliai išalksta, todėl duokite vaikui valgyti. Vaikai dažnai nesuveda galų, kodėl jie pyksta, o tai gali būti alkio pasekmė.
• Kita priežastis – smalsumas. Leiskite vaikui eksperimentuoti, padarykite kambaryje stalčius, kuriuose būtų viskas, kas priimtina vaikams, ką jie gali imti, liesti, žaisti, leiskite vaikams lipti, užlipti, juk žaidimų aikštelės tam ir skirtos, kad vaikai lakstytų. Vaikai turi išsidūkti, jie turi kažkur padėti savo energiją, todėl sudarykite sąlygas vaikams bėgioti, judėti, lipti į medžius ir supraskite, kad kiekvieno vaiko poreikiai skirtingi – vienas laipios 5 minutes, kitam gal ir valandos neužteks. Tik leiskite – neišlieta energija virsta pykčiu.
• Dar vienas svarbus dalykas – fizinis kontaktas. Vaiką reikia apkabinti bent 7 kartus per dieną. Rodykite pavyzdį – apkabinkite ir savo antrąją pusę, pamatysite, vaikai pradės patys glaustytis. Patenkinkite tą kontaktą ne tik apkabinimais, bet ir pamylavimais, draugiškais pasikumščiavimais – pamatysite, vaikai taps ramesni.
• Daugiau šypsokitės, kai bendraujate su vaikais. Kalbėkite ramiai – vaikai jūsų atspindys, todėl verta žinoti, kad vaikui geriau bet koks dėmesys nei jokio. Ir jis jo išsireikalaus visais įmanomais būdais, kad ir elgdamasis negražiai. Juk kai jis gražiai žaidžia ir bendrauja, tai tarsi savaime suprantama, mes jo negiriame, o štai už atvirkštinius veiksmus – peikiame. Suteikite vaikams dėmesį tada, kai jiems to reikia. Frazė, kurią galite sakyti, kai kažkas ne taip: „Man toks tavo elgesys nepatinka“. Neakcentuokite pernelyg blogų dalykų, prisiminkite ir gerus.
• Skirkite bent 30 minučių per dieną aktyvaus dėmesio. Ne tokio, kai sėdite prie televizoriaus ir kiekvienas užsiiminėjate savo reikalais ar ruošiate valgyti, o vaikas atskirai žaidžia. Aktyvus dėmesys – kai būnate kartu ir veikiate kažką kartu. Pasakokite, ką jūs veikėte per dieną, kad ir vaikas išmoktų dalintis savo mintimis, ką jis veikė, ką patyrė. Ir kartokite, labai dažnai kartokite, kad mylite savo vaikus. Kartokite, labai daug kartų – tai vaikams niekada neatsibosta.

TAIP PAT SKAITYKITE: „Darželyje su manim niekas nedraugauja“: kaip išmokyti vaikus neskaudinti kitų

• Siūlykite mėginti. Vaikas kažką darė ir jam nepavyko, tad matome, kad kaladėlės sugriautos, piešinys suplėšytas, o pats vaikas ašaromis apsipylęs. Ką turi daryti tėvai? Pasiūlyti – pamėgink dar kartą: „Pabandom, tau reikia pagalbos? Aš būsiu šalia“. Tik nerėkite. Vaikas mokosi, todėl jūs, tėvai, turite būti ypatingai ramūs, kad jam padėtumėte, neužkirstumėte kelio kūrybiškumui.
• Mokykite vaikus išreikšti emocijas. Jeigu matote, kad vaikas sunkiai reaguoja į pokyčius, aptarkite juos. Pasakykite, kur važiuojate, kas bus, ką veiksite ir taip toliau. Kalbėkite ir pasakokite vaikams, kas jų laukia, taip jiems tikrai bus lengviau.
• Įvardykite emocijas. Aiškinkite, kad pyktis yra natūrali reakcija ir patys to niekada nepamirškite.
• Susitarkite su antrąja puse, kokių taisyklių reikia laikytis vaikui, ir neklaidinkite jo skirtingomis nuomonėmis. Negalima vaikui tik drausti, leiskite jam atrasti. Jeigu pasakėte „ne“, laikykitės savo žodžio ir nuomonės, nes jei pasiduosite, vaikas kitą kartą parašys dar ilgiau ir įkyriau.
• Keiskite JEI į KAI. Tada vaikas visai kitaip reaguoja ir tai yra kur kas paveikiau. Sakykite, ne „JEI tu susitvarkysi, eisime į lauką, bet KAI tu susitvarkysi eisime į lauką“.
• To, ko nori vaikas ir dėl ko kyla konfliktai, nelaikykite jam po akimis. Jeigu nenorite, kad vaikas imtų telefoną, paslėpkite jį taip, kad nerastų. Kantrybė, kantrybė, kantrybė – tai pagrindinis dalykas, kurio turite laikytis.

Nėra piktų vaikų – tik pikti tėvai

„Ką daryti, kai vaikas pyksta? Vienas iš būdų – jį paimti, apkabinti ir sakyti „aš tave myliu, aš suprantu, kad tu pyksti“. Kai vaikas rėkia, jam skauda, jis traumuojamas, o pirmąją pagalbą gali suteikti tėvai tiesiog būdami šalia. Kartais tėvai žino, kad apkabinimas tik dar labiau suerzins, tuomet derėtų būti tiesiog šalia vaiko.

Mažesniems vaikams labai padeda, kai kūrybiškai nukreipiate dėmesį, sužadinate smalsumą. Tik nerėkite ir nešaukite ant vaiko, skaičiuokite iki 10, iki 100, skaičiuokite atbulai, skaičiuokite atbulai praleisdami skaičius, tiesiog nukreipkite savo dėmesį, kad nusiramintumėte“, – sakė J. Bortkevičienė, patarusi ieškoti ir priežasties, kodėl pyktis kaupiasi.