Lieknėjimo mitai ir tiesos: kodėl sunku numesti svorio?
Kartais norėdamos sulieknėti persistengiame ir padarome sau meškos paslaugą. Anot mitybos specialistų, išsaugoti ar susigrąžinti tobulas formas trukdo dažnai daromos klaidos ir netinkamas požiūris į mitybą.
Norint sulieknėti, būtina kuo rečiau valgyti. Netiesa.
Pasak mitybos specialistų, norint sulieknėti kaip tik reikėtų valgyti kuo dažniau, bet mažomis porcijomis ir visaverčio maisto. T. y. maždaug kas 3–4 valandas po kumščio dydžio porciją. Taip pat vienodu laiku, nes organizmas įpranta ir tuo metu skrandis išskiria daugiausia virškinimo sulčių. O gerai suvirškintas maistas neina į kūną.
Taip pat skaitykite: 5 naktinės svorio metimo strategijos
Jeigu valgysite kartą ar du per dieną, neišvengsite alkio priepuolių. Be to, sulėtės medžiagų apykaita ir kūnas ims kaupti kalorijas. Bet koks drastiškas mitybos keitimas, ypač badavimas, sukelia stresą organizmui ir poveikis būna priešingas. Pavyzdžiui, prie vegetarizmo reikia pratintis mažiausiai kelis metus, o prie žaliavalgystės patartina pereiti laipsniškai ne anksčiau kaip po septynerių metų.
Vakarienę atiduok priešui. Netiesa.
Pamirškite draudimą, kad negalima valgyti vėliau kaip 18 valandą. Jeigu namo grįžtate vėliau, neprotinga būtų badauti. Drąsiai galite saikingai pasisotinti ir po 19 valandos. Pasak mitybos specialistų, svarbiausia – valgyti ne vėliau kaip 2–3 valandas prieš miegą. Taigi vakarienę ne atiduokite priešui, o pasidalykite su draugu. Kadangi vakare virškinimas lėtėja, rinkitės nekaloringus produktus (liesą varškę, paskanintą sėklomis, troškintas daržoves su žuvies ar vištienos gabalėliu, stiklinę kefyro, pasukų ir t. t.).
Medžiagų apykaita būna nulemta genetiškai ir jos neįmanoma pagreitinti. Ne visai tiesa.
Išties galime būti paveldėję polinkį tukti. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vieni žmonės jau gimsta turėdami daugiau riebalų ląstelių nei kiti. Bėgant metams, netaisyklingai maitinantis, vaikystėje vartojant daug saldžių gėrimų ir saldumynų, mažai judant tos ląstelės prisipildo riebalų (ima smarkiai didėti) ir kaupiasi antsvoris.
Ypač riebalų ląsteles pūstis verčia įvairių rūšių saldikliai, aliejuje kepti pyragėliai, taip pat baltų miltų kepiniai (sausainiai, batonas, blyneliai), labai riebūs patiekalai, netgi poliruoti ryžiai. Vis dėlto taisyklingai maitinantis ir pasirinkus tinkamą gyvenimo būdą, medžiagų apykaitą galima koreguoti. Ir tam įtakos turi ne tik maistas (įtraukite daržovių, grūdų, vaisių, kurie turi skaidulinių medžiagų), bet ir sportas. Medžiagų apykaitą taip pat skatina ir pirtis, nes su prakaitu pasišalina toksinai, valosi organizmas.
Sulieknėti galima vien laikantis dietos ir nesportuojant. Ne visai tiesa.
Svoris neauga, jei gauname tiek kalorijų, kiek išeikvojama, o mažėja tada, kai kalorijų išeikvojama daugiau, nei gauname. Paprasta matematika! Pasak sporto specialistų, tinkamai sureguliavus mitybos ir sporto režimą, sparčiau dega riebalai ir išsaugoma raumenų masė. Kuo daugiau raumenų ir kuo jie tvirtesni, tuo greitesnė medžiagų apykaita (kalorijos sparčiau deginamos net esant ramybės būsenos).
Taip pat skaitykite: Kopūstų sriubos dieta: per 7 dienas ištirpdysite iki 5 kg
Jeigu graušite vienas morkas, bet nesimankštinsite, pirmiausia neteksite organizme esančio vandens, raumenų, o tik paskui riebalų. Suglebęs kūnas grožio neprideda, tad be sporto – nė iš vietos. Ne mažiau svarbu tinkamai parinkti treniruotės rūšį, intensyvumą ir trukmę, nes ilgainiui sportuojant tuo pačiu režimu, nesunkinant pratimų ar svarmenų raumenys nebetvirtėja.
Norint sulieknėti, reikia atsisakyti riebalų. Netiesa.
Nors riebalai deginami paskiausiai ir mažai judant linkę kauptis ant nepageidautinų kūno vietų, jų nereikia visiškai atsisakyti. Pasak gydytojų dietologų, kad organizme vyktų normali medžiagų apykaita, turime gauti visų maisto medžiagų: angliavandenių, baltymų ir riebalų. Be pastarųjų organizmas negalėtų palaikyti normalios kūno temperatūros. Kai organizmui trūksta riebalų, gali išsiderinti daugelio organų veikla, gresia nervinė anoreksija, hipotrofija (svorio augimo sutrikimas).
Be riebalų organizmas negalėtų pasisavinti riebaluose tirpių vitaminų, žūtų ląstelės, nusilptų imuninė sistema ir kt. Be to, riebalai yra puikus energijos šaltinis – 1 g riebalų išskiria kur kas daugiau energijos nei toks pat kiekis angliavandenių ar baltymų. Taip pat riebalai šiek tiek lėtina virškinimą, todėl suvalgius riebesnio maisto, ilgiau išlieka sotumas, nesinori užkandžiauti. Taigi klaidinga manyti, kad metant svorį reikia visiškai atsisakyti riebalų. Protingai vartojami riebalai gali net padėti lieknėti.
