Yra istorijos užpustytų vardų, kurie, padvelkus palankiems vėjams, netikėtai atsiveria. Viena tokių paslapčių gaubiamų asmenybių – iš Palangos kilęs Konstantinas ARRIS (1874–1943?). Aistringas keliautojas, išmaišęs pavojų pilnus laukinius Vidurinės Azijos kraštus, entomologas, surinkęs šimtatūkstantines vabalų kolekcijas, pramonininkas, Užkaspijo dykumas pavertęs sniego baltumo medvilnės laukais ir išstatęs ten fabrikus, milijonierius, viską praradęs Spalio revoliucijos audroje.
Konstantino Arrio gyvenimas vertas Holivudo megabiudžetinio istorinio nuotykių filmo. Keliautojas iš Lietuvos rengė ekstremaliausias ekspedicijas, prilygstančias Indianos Džounso nuotykiams, kuriose išbandė žmogaus galimybių ribas, jo kelionių aistros nepalaužė dukart išgyventi bolševikų perversmai. Informacijos apie šią neeilinę asmenybę, kai kur sulietuvintai įvardijamą kaip Aris ar Arys, – mažai. Ne ką daugiau biografinių žinių ir prieškariu išleistame jo kelionių užrašų dvitomyje „Mano ekspedicija į Vidurinę Aziją“ – autorius apie save tepateikia šykščių duomenų.
Galima laikyti stebuklu kelias išlikusias jo darytas nuotraukas – dienoraščiai atskleidžia, kad ekspedicijose pražuvo negatyvai bei fotografijos. Išlikę tik du neryškūs paties entomologo portretai, spausdinti jo knygose, bei miniatiūrinė paso nuotrauka.