Lietuviškos muzikos atstovai tiesia kelius į Kiniją

Muzikų akimirkos Kinijoje / LMVA archyvo nuotr.
Muzikų akimirkos Kinijoje / LMVA archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Panašu, jog lietuviška muzika vis dažniau skambės Kinijos scenose ir melomanų ausinėse – ryšius su šios šalies muzikos industrijos atstovais aktyviai stiprina Lietuvos muzikos verslo asociacijos nariai. Nuo praėjusio rudens Kinijoje koncertinius turus jau surengė grupės „Sheep Got Waxed“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, „Žalvarinis“, „Meropė“, Saulius Petreikis, o gegužę net devynių koncertų turą ten surengs šiauliečiai „Colours of Bubbles“.

Ką tik iš Pekino sugrįžusių muzikos vadybininkų Gretos Lechavičiūtės ir Justo Čekuolio beveik savaitę trukusį vizitą planavo Lietuvos kultūros atašė Kinijoje Agnė Biliūnaitė. Jos dėka Lietuvos muzikos verslo asociacijos nariai turėjo progą užmegzti ryšius su „Beijing Beida Jade Bird“, „How Young Productions“, „DDL“, „Music Dish China“ agentūromis, festivaliais MTA, NEU ir Chuama bei dalyvauti tarptautinėje muzikos verslo konferencijoje „Sound of the Xity“.

Muzikų akimirkos Kinijoje
Muzikų akimirkos Kinijoje / LMVA archyvo nuotr.

„Mūsų tikslas – kryptingas ir nuoseklus Lietuvos muzikos eksporto vystymas, o šioje šalyje matome dideles ir ilgalaikes perspektyvas, – pasakoja Justas Čekuolis. – Kinijos muzikos rinka dar tik formuojasi ir šiuo metu jiems yra itin įdomi Europos muzikinė scena. Dėl šios priežasties jau kurį laiką studijuojame Kinijos muzikos ypatybes, klausytojų įpročius, verslo kultūros tradicijas, gilinamės į ateities tendencijas. Vizito metu ryšius praplėtėme net iki valstybinio lygio ir grįžome su pozityviais rezultatais, kurie artimiausiu metu turėtų išsivystyti į konkrečius pasiūlymus mūsų šalies muzikantams.“

Muzikų akimirkos Kinijoje
Muzikų akimirkos Kinijoje / LMVA archyvo nuotr.

Užsienio muzikantams įsitvirtinti šioje šalyje nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, mat Kinijos virtualus pasaulis yra visiškai atskirtas nuo kitų valstybių. Ten nėra „Facebook“, „YouTube“, „Soundcloud“, „Spotify“, tačiau veikia visai kitos internetinės platformos, todėl į šią šalį atvykęs net ganėtinai garsus Europos ar Amerikos atlikėjas jiems yra beveik nežinomas.

Muzikų akimirkos Kinijoje
Muzikų akimirkos Kinijoje / LMVA archyvo nuotr.

„Tam, kad sukurtume stiprų virtualų identitetą, turime įdėti labai daug pastangų – tai kryptingas ir pastovus darbas. Šiuo metu, patikimų partnerių Kinijoje dėka, jau kuriame mūsų šalies atlikėjų profilius Kinijos socialinėse platformose, per kurias lietuviška muzika pasieks šimtus tūkstančių ar net milijonus Kinijos gyventojų. Ir tai – tik pirmieji žingsniai“, – apie tolimesnius planus pasakoja Greta Lechavičiūtė.

Lietuvos ir Kinijos draugystė prasidėjo praėjusių metų pradžioje, kuomet koncertinį turą ten sėkmingai surengė dainininkė Jurga ir grupė „SillyCut“. Lietuvos muzikos verslo asociacijos vadovas Vaidas Stackevičius pasakoja, jog po jų vizito Lietuvos kultūros atašė Kinijoje pakvietė Lietuvos muzikos vadybininkus atvykti į Kiniją ir susipažinti su šalies muzikine rinka.

„Būtent Agnės pastangų ir praėjusiųjų metų vizito į „Sound of the Xity“ konferenciją dėka mums pavyko surengti dar daugiau lietuvių atlikėjų koncertų šioje šalyje, – sako jis. – Džiugu, kad Kinijos muzikos industrijos specialistai ir patys svečiavosi Lietuvoje – apie šios šalies muzikos ypatybes jie pasakojo rugsėjį vykusioje „What‘s Next in Music?“ konferencijoje. Tai labai įdomi ir sparčiai besivystanti rinka, kuri šiais arba kitais metais jau bus tarp dešimties didžiausių pasaulyje.“

Pasak V. Stackevičiaus, potencialo Kinijos rinkoje yra daug, todėl ir veikti ten yra ką.

„Tikiu, kad vis daugiau Lietuvos atlikėjų pramins kelius ta kryptimi. Būsiu laimingas, jei kažkam iš lietuvių pavyks sugroti, pavyzdžiui, 2022 metais vyksiančios Pekino žiemos olimpiados atidaryme arba uždaryme. Laiko tai pasiekti turime pakankamai – reikia tik daug darbo ir šiek tiek sėkmės“, – įsitikinęs jis.

Tiriamąjį Lietuvos muzikos industrijos atstovų vizitą Kinijoje iš dalies finansavo Lietuvos kultūros institutas ir Lietuvos kultūros taryba.