Rašytoja Irena BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ taip tikrai neprisistato. Nors jos kūrybos skaičiai įspūdingi: per tris dešimtis metų parašyta ir išleista septyniolika romanų, jų parduota arti 70 tūkstančių egzempliorių. Asociacijos LATGA duomenimis, populiariausių 2023 metų bibliotekose skaitomų autorių ir knygų dešimtuko Lietuvos grožinės literatūros sąrašo viršūnėje tradiciškai laikosi rašytoja Irena Buivydaitė ir jos melodramos.
Niekas nėra pasišaipęs: ką septyniasdešimties metų moteris išmano apie meilę, kad rašytų romanus?
Matote, herojės sensta kartu su manimi (juokiasi). Tegu ne pagrindinės, bet yra knygose ir mano amžiaus mamų, močiučių... Galų gale juk pati buvau jauna, mylėjau ir mane mylėjo, turiu ir vaikų bei anūkų – nesu nutolusi nuo gyvenimo aktualijų. Be to, mano romanai jau seniai nebevadinami „meilės romanais“, tai – šeimos dramos, melodramos. Meilės romanai (angl. romance) – visai kitas žanras su daug atviros erotikos scenų. Kai 1995-aisiais „Alma littera“ pradėjo seriją „Lietuvių meilės romanas“, mano kūrybą priskyrė šiam žanrui, nes kito tiesiog nebuvo.
Nors net pirmoji mano knyga „Šimtas baltų mersedesų“ – tai drama, nagrinėjanti skaudžią šeimos skyrybų istoriją: mergaitė skaičiuoja mersedesus, trokšdama, kad išsipildytų jos noras – tėvai susitaikytų. O tėvai stengiasi išsiaiškinti, kas atsitiko, kad meilė praėjo, ką jie darė ne taip. Maždaug nuo 2000-ųjų leidykloje šios serijos neliko. O man iki šiol svarbiausi yra bendražmogiški santykiai ir jie vyksta ne tik tarp įsimylėjėlių, bet ir tarp tėvų ir vaikų, senelių ir anūkų, draugų ir kaimynų. Taip, meilė – labai svarbi, nes ji – viso mūsų gyvenimo variklis, bet mano knygose tikrai rasite daugiau negu paprastas meilės istorijas.