Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 6 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

Anksčiau garbingiems Užupio svečiams jis iškilmingai pranešdavo: „Ponios ir ponai, turiu galimybę pristatyti kraštą, kurio nėra pasaulio žemėlapyje, bet kuris turi savo žemėlapį, Konstituciją ir kalendorių.“ Režisierių, poetą, scenaristą Romą LILEIKĮ ne tik vilniečiai žino ir kaip Užupio Respublikos prezidentą, nors šiame Vilniaus rajone jis jau ketverius metus nebegyvena.

Nepaprastai daug nuveikusi garsindama Vakaruose Lietuvos kultūrą, Prancūzijos lietuvė Ugnė KARVELIS (1935–2002) išties buvo lyg ugnis: šildanti sielas, tiesianti dosnią ranką, skubanti į pagalbą. Bet galėdavo ir užsiplieksti – tuomet nudegindavo tarsi liepsna. Jos gyvenimas – tai nesibaigianti fiesta. Šiemet minimas legendinės ambasadorės prie UNESCO 90-metis.

Nacių režimo pradėtas Holokaustas. Nesuvokiamos sąlygos getuose. Kasdienis sekinantis darbas. Kruvinos akcijos. Ir kas minutę gresianti mirtis. Bet net tokiame pragare skleidėsi kultūra ir skambėjo muzika: Kauno gete Antrojo pasaulinio karo metais gyvenimo geismą kurstė ir viltį palaikė Laikinosios sostinės numylėtinis Michelis-Moišė HOFMEKLERIS (1898–1965), subūręs kalinių orkestrą.

Rašytoja Irena BUIVYDAITĖ-KUPČINSKIENĖ taip tikrai neprisistato. Nors jos kūrybos skaičiai įspūdingi: per tris dešimtis metų parašyta ir išleista septyniolika romanų, jų parduota arti 70 tūkstančių egzempliorių. Asociacijos LATGA duomenimis, populiariausių 2023 metų bibliotekose skaitomų autorių ir knygų dešimtuko Lietuvos grožinės literatūros sąrašo viršūnėje tradiciškai laikosi rašytoja Irena Buivydaitė ir jos melodramos.

Muzika poetą Algimantą BALTAKĮ (1930–2022) lydėjo visą gyvenimą – nuo vargonininku Leliūnų bažnyčioje dirbusio tėvo bei aukštaitiškų dainų, skambančių vaikystės kaime, iki estradinio orkestrėlio gimnazijoje, kur būsimasis poetas grojo akordeonu, ar smagių pasidainavimų bohemiškose užstalėse Vilniuje.

Visuomet smalsu nors akies krašteliu žvilgtelėti į didikų gyvenimą, sužinoti istorinių asmenybių silpnybes ir aistras. Prisėskime prie Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vaišių stalo ir paragaukime tuo laikmečiu madingo aukso dulkėmis dekoruoto PAŠTETO bei kitų prašmatniais prieskoniais gardintų patiekalų.