Lietuvių emocinis išsekimas – realus, tačiau „Mėlynasis pirmadienis“ – tik marketingo triukas?

Sausio 19-ąją, pasaulyje vadinamąjį „mėlynąjį pirmadienį“, vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ kartu su sveikatos ir duomenų ekspertais atkreipia dėmesį į tai, kad būtent emocinė savijauta šiandien yra silpniausia visuomenės grandis.

Emocinė sveikata – ties riba

Lietuvos gyventojų emocinei būklei įvertinti buvo taikomas Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) WHO-5 emocinės gerovės indeksas. Lietuvos rezultatas – 61,5 balo, o tai reiškia ribinę arba sumažėjusią emocinę gerovę.

Bendras nacionalinis savijautos indeksas siekia 64,1 balo iš 100 – vidutinė būsena: ne blogai, bet ir ne taip gerai, kaip galėtų būti.

„Žvelgiant į tyrimo duomenis aiškiai matyti, kad būtent emocinė būsena labiausiai tempia žemyn bendrą visuomenės savijautą“, – teigia „Eurovaistinės“ Farmacinės veiklos vadovė Eglė Laskauskaitė.

Vos apie pusė gyventojų pastarosiomis savaitėmis jautėsi linksmi ir geros nuotaikos, ramūs – 45 proc., o energingi – tik 40 proc. Dar mažiau žmonių teigia rytais besijaučiantys žvalūs ar patiriantys kasdienio gyvenimo džiaugsmą.

Kodėl esame panašūs į kaimynus?

Psichoterapeutas Dainius Jakučionis atkreipia dėmesį, kad Lietuvos rezultatai labai panašūs į kaimyninių šalių – Latvijos, Estijos ar Lenkijos – rodiklius. Kodėl?

„Tai posovietinės valstybės. Nors formaliai praėjo jau daugiau nei trys dešimtmečiai, mūsų tėvai ir seneliai gyveno toje sistemoje, o jos paliktos traumos vis dar veikia mūsų kasdienę savijautą“, – sako psichoterapeutas.

Pasak jo, tai iš dalies paaiškina, kodėl mūsų emocinė būklė ženkliai skiriasi nuo Švedijos ar Suomijos gyventojų savijautos – ten istoriškai susiformavo stipresnė emocinės gerovės kultūra ir pasitikėjimas savimi bei aplinka.

„Mėlynasis pirmadienis“ – tik mitas

Nors „mėlynasis pirmadienis“ dažnai įvardijamas kaip liūdniausia metų diena, psichoterapeutas ragina į šį terminą žvelgti kritiškai.

„Tokios dienos, kaip „liūdniausia metų diena“, iš tikrųjų nėra. „Mėlynasis pirmadienis“ buvo sukurtas 2005 metais Didžiojoje Britanijoje kaip marketinginis triukas – siekiant padidinti kelionių pardavimus“, – aiškina D. Jakučionis.

Anot jo, žmonių emocinė būsena yra kur kas sudėtingesnė nei viena konkreti diena kalendoriuje.

Stresas, kuris tampa norma

Tyrimas parodė, kad 38 proc. gyventojų stresą patiria kasdien, o dar ketvirtadaliui sunku net įvardyti, ar jie jaučia stresą. Pagrindiniai šaltiniai – darbas ar mokslai, finansiniai rūpesčiai ir sveikatos problemos.

Neramina tai, kad kas ketvirtas gyventojas nesiima jokių streso valdymo priemonių. Ypač tai būdinga vyrams.

„Net kai gyvenimas išoriškai atrodo „normalus“, vidinė būsena dažnai to neatspindi“, – sako E.Laskauskaitė.

Greitas malonumas – ne tas pats, kas rūpinimasis savimi

Pasak psichoterapeuto, viena dažniausių klaidų – rūpinimąsi emocine sveikata painioti su greitu malonumu.

„Daugelis žmonių galvoja: nusipirksiu kažką naujo – pasijusiu geriau. Ir iš tiesų, pirkimo momentu savijauta pagerėja. Tačiau grįžus namo dažnai ateina mintis: kam man to reikėjo?“ – aiškina jis.

Tai trumpalaikis emocijos pakėlimas, kuris neišsprendžia gilesnių problemų.

Kas iš tikrųjų padeda – ir nieko nekainuoja

Tikras rūpinimasis emocine sveikata, pasak specialisto, yra įgūdis, kurį galima ir būtina ugdyti kasdien. Ir tam nereikia didelių investicijų.

„Miego higiena, reguliarus judėjimas, buvimas dienos šviesoje, subalansuota mityba, sąmoningas dėmesys savo savijautai – tai visiškai nemokami dalykai, kurie daro realų poveikį“, – pabrėžia D.Jakučionis.

Taip pat padeda kasdien sąmoningai pastebėti bent vieną prasmingą ar džiugų momentą, taikyti paprastas kvėpavimo ar dėmesio sutelkimo praktikas.

„Emocinė sveikata nėra prabanga. Tai būtina kasdienė priežiūra – kaip ir dantų valymas ar miegas“, – apibendrina psichoterapeutas.

Nors tyrimas rodo, kad Lietuva dar tik mokosi rūpintis savo emocine gerove, gera žinia ta, jog tai – išmokstamas dalykas. Ir pokyčiai prasideda ne nuo vienos „liūdniausios dienos“, o nuo mažų, kasdienių sprendimų.