Keičiantis tūkstantmečiams gimęs režisieriaus Gintaro Varno spektaklis „GYVENIMAS – TAI SAPNAS“ tarytum išpranašavo netolimą ateitį. Po poros dešimtmečių prasidėjo pasaulį paralyžiuojančios ligos, neįtikėtino žiaurumo karai. Gyvenimas tapo panašus į sapną, purtantį mums skirtą gyvenimą.
2000 metų kovo 24 dieną Lietuvos nacionaliniame dramos teatre įvykusi XVII amžiaus ispanų dramaturgo Pedro Calderóno de la Barcos poetinės dramos „Gyvenimas – tai sapnas“ premjera – unikalus Lietuvos teatro istorijos puslapis. Režisieriaus prašymu pjesę iš ispanų į lietuvių kalbą išvertė Aurelijus Katkevičius – prieš keletą metų režisierius buvo pastatęs šio vertėjo lietuviškai prakalbintą Calderóno „Didįjį pasaulio teatrą“ ir jis tapo didžiuliu įvykiu Lietuvos meno pasaulyje.
Spektaklyje „Gyvenimas – tai sapnas“ Varnas poetinį Baroko šedevrą sujungė su vaizdu ir muzika, visa apimantis grožis skleidėsi kartu su labai skaudžia istorija. Trijų veiksmų pastatymas stebino skirtingais vaizdais, nuotaikomis, atmosfera. Vizualinę ir garsinę stilistiką sukūrė scenografė Marta Vosyliūtė ir kostiumų dailininkai Jolanta Rimkutė bei Juozas Statkevičius, garsų ir muzikos pasaulį – kompozitorius Giedrius Puskunigis. Šio spektaklio muzikinius leitmotyvus iki šių dienų išgirstame įvairių kino režisierių filmuose ar kitų teatro kūrėjų spektakliuose. Tai muzika, įaugusi į mūsų sąmonę, reflektuojama pačiuose įvairiausiuose meno kontekstuose.