Lietuvoje – lopšys technologijos, kurios gimimas prilygsta interneto atsiradimui

Nors sąvoka „blockchain“ – decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema – daugeliui dar net negirdėta, įmonės vadovė Eglė Nemeikšytė (31) turi kuo didžiuotis: „blockchain“ biuras Lietuvoje – pirmas tarptautinis centras Europoje.

Egle, kas yra „blockchain“?

Šios technologijos gimimas prilyginamas interneto atsiradimui. Kai maždaug prieš dvidešimt metų išrastas internetas, jo panaudojimas buvo labai ribotas, o dabar žmonės be jo neįsivaizduoja gyvenimo. Šiuo metu tokioje situacijoje yra „blockchain“ technologija. Ateityje žmonės naudosis „blockchain“ technologija ir net negalvos, kas tai yra – ji tiesiog palengvins visų gyvenimą.

Žmonėms nereikės nieko mokytis. Tiesiog atsidarys aplikaciją ir naudosis technologija. Pats „blockchain“ principas – decentralizacija, tai reiškia, kad „blockchain“ technologija, nepriklausomai nuo to, kurioje srityje ji būtų naudojama, leidžiama iš operacijos grandinės pašalinti tarpininkus.

Paprastas pavyzdys: įsivaizduokite, kad ateinate pas gydytoją ir gaunate nedarbingumo lapelį, apie tai turite pranešti įvairiems subjektams – darbdaviui, „Sodrai“, galbūt draudimo kompanijai. Ta informacija turi pasiekti reikiamus asmenis, kad galėtumėte ramiai gydytis, ji kaupiama atskirose organizacijų duomenų bazėse. „Blockchain“ technologija panaikina centrines duomenų bazes, informacija kaupiama decentralizuotai – tai reiškia, kad kiekvienas subjektas gali įvesti informaciją ir ji automatiškai nukeliauja tiems ir ten, kur reikia.

Technologijos vystytojai galvoja, kaip padaryti, kad „blockchain“ galėtų veikti ir pagerintų darbo procesus tarp įvairių subjektų ir institucijų. „Blockchain“ ateityje gali eliminuoti tarpininkus, tokius kaip registai, archyvai ar net bankai.

Kokioje dabar esate vystymo stadijoje? Įstaigos, institucijos jau supažindintos su nauja galimybe?

Taip, įstaigos ir valstybinės institucijos aktyviai dalyvauja, domisi. Lietuvos bankas projektuoja saugią reguliacinę aplinką, kur startuoliai ar kompanijos, vystančios „blockchain“ technologiją, galės išbandyti, kaip ji veikia, gauti patarimų iš įvairių institucijų, kaip tinkamai teisiškai veikti šioje srityje.

Galimybė naudoti „blockchain“ technologiją svarsto Registrų centras, Užsienio reikalų ministerija ketina ją panaudoti balsavimui renkant darbuotojų atstovus į tarybas, viešosios institucijos ketina tai naudoti valstybės procesuose, svarsto ir privatus sektorius. Lietuvoje įsikūrusi „Nasdaq“ birža sukūrė ir jau naudoja „blockchain“ privačių įmonių akcijų leidimui.

Kokia prognozė – kada „blockchain“ galėtų būti naudojama visuotinai?

Technologija šiuo metu veikia – daugiausia ji naudojama finansų sektoriųje. Tikimės, kad jos naudojimas plačiosiose masėse išplis per artimiausią dešimtmetį.

„Blockchain“ išgarsėjo tuomet, kai buvo pritaikyta atsiskaitymams tarp dviejų individų, o tiems atsiskaitymams nereikėjo banko įsikišimo – žmonės galėjo saugiai pervesti pinigus vienas kitam be tarpininkų pagalbos. Pervedimai veikia kriptovaliutų pagrindu. Jei įsigijote kriptovaliutos ir norite ja atsiskaityti už paslaugas, prekes ar pervesti sumą kitam asmeniui, naudositės „blockchain“ technologija. Kaip asmuo jūs nebūtinai turite žinoti, kaip konkrečiai veikia technologija, juk nesirūpinate, kaip veikia bankinio pavedimo sistema. Naudojantis „blockchain“, nėra centrinio saugumą užtikrinančio subjekto, nes jį užtikrina pati technologija.

Per dešimtmetį, ypač šiais greitų pasikeitimų laikais, gali daug ko nutikti, net atsirasti dar puikesnių technologijų.

„Blockchain“ neveikia vakuume – ji tobulėja sąveikaudama su kitomis technologijomis, pagaliau – jos viena kitą papildo.

„Blockchain“ išrasta seniai, o išgarsėjo 2009 metais, kai asmenų grupė ar vienas asmuo – niekas nežino, nebent kodinį pavadinimą Satoshi Nakamoto, sugalvojo bitkoiną kaip atsiskaitymo priemonę naudojant „blockchain“ technologiją.

Kaip sumanyta „Blockchain Centre“ centrą kurti Vilniuje?

Idėjos autorius – Antanas Guoga. Jau įsteigti biurai Melburne, Šanchajuje, o štai Europoje pirmas biuras atidarytas Vilniuje. Tad dabar turime gausybę svečių iš įvairių pasaulio šalių, nes būtent mes esame vartai į Europos Sąjungos rinką.

Džiaugiamės, kad Lietuva tampa jurisdikcija, kuri įdomi pasauliui, suvokiančiam, kad didžiausias „blockchain“ technologijos kūrimo potencialas, didžiausi protai yra čia.

Atleiskite, bet gajus stereotipas, kad technologijos, kriptovaliutos – vyrų sritis.

Tai labai vyriška sritis, šiuo metu pasaulyje tik 3 procentai moterų dirba „blockchain“ industrijoje, dominuoja vyrai. Džiugu, kad Lietuva keičia šią nuostatą – dirba nemažai moterų vystytojų. Džiaugiuosi užimdama „Blockchain Centre“ centro vadovės poziciją – taip galiu skatinti moteris prisijungti prie tokios veiklos, ja domėtis. Moterims dažnai reikia kitų moterų paskatinimo.

Kaip jūs pati atsidūrėte šioje sferoje?

Baigiau teisės studijas, pati neturiu IT išsilavinimo – didelę karjeros dalį praleidau Europos Sąjungos institucijose, būtent ten įvyko pirmoji pažintis su „blockchain“ technologija, virtualiomis valiutomis. ES institucijose apie naujovę pradėta kalbėti prieš dvejus metus, – dalyvaudama diskusijose, kaip suprasti „blockchain“ reiškinį, kokius teisės aktus taikyti, susipažinau su technologijos kūrėjais ir pati pradėjau domėtis.

Dabar mano teisinis išsilavinimas praverčia, esu tiltas tarp kompanijų ir įstatymų leidėjų.

Kaip paaiškinote mamai savo naują darbą?

Mano darbas – pritraukti technologijos ekspertus, didžiausius protus į Lietuvą ir padėti jiems vystyti „blockchain“ būtent mūsų šalyje tuo pačiu žengiant į visą pasaulį. Mamai pasakojau, kad mano darbas – bendrauti su įmonėmis, kurioms reikia pagalbos tą technologiją pritaikyti, vystyti masiškai.

Centre Vilniuje esame nedidelė komanda, tačiau jai padededa mentorių ir patarėjų ratas – žmonės dirba nemokamai ir dalijasi savo žiniomis, kasdien tam skiria keletą valandų ar net daugiau. Taip pat turime didelę įvairių sričių specialistų valdybą – tai technologijos vystytojai, dirbtinio intelekto specialistai. Su mumis dirba Oksfordo universiteto atstovas – rengiame švietimo programas tiek norintiems dirbti su „blockchain“, tiek vadovams, kurie nori šią technologiją pritaikyti savo verslo sprendimams.

Kad pailsėtumėte, atsijungtumėte, greičiausiai jums reikia ko nors visai kitokio, nesusijusio su technologijomis?

Keliauju. Dar ir darbas dėkingas: jo dėka nesu buvusi tik dviejuose žemynuose – Antarktidoje ir Pietų Amerikoje. Kokia pastaroji įkvepianti kelionė? Mėnesį keliavau po Kiniją – nustebino šios šalies pažanga, nors ir daug apie tai buvau girdėjusi. Būtent – ir „blockchain“ ten stipriai vystoma. Po Kinijos įspūdžių man dabar labai norisi panaršyti Afrikoje.

Jūsų veikla įkvepianti, ką patartumėte jauniems žmonėms, trokštantiems būti ten, kur kunkuliuoja naujovės?

Tiesiog – daryti. Ne daug planuoti, o suvokti, kas patinka, kokie tavo tikslai ir pradėti įgyvendinti juos jau šiandien. Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje žmonės linkę vieni kitiems padėti, reikia belstis į duris – jos atsidaro. Tai nėra lengva, bet atkaklumas padeda.