„Man teatro scena visą gyvenimą buvo svarbiausia. Žinau, kad tai nėra gerai, nes žmogus sukurtas ir šeimai puoselėti. Bet tokia jau esu. Todėl net nežinau, už kokius nuopelnus Dievas man atsiuntė tokį žmogų...“ – žvelgdama į vyrą prisipažįsta aktorė, poezijos skaitovė, režisierė Olita DAUTARTAITĖ. Jų santuokai su inžinerijos mokslų daktaru Romu Aloyzu Dobrovolskiu šiemet bus dešimt metų.
Man atrodo, visus šiuos beveik dešimt metų pagrindinis klausimas, kurį jums užduoda: kodėl būdami arti septyniasdešimties nusprendėte susituokti oficialiai?
Olita: Iki tol man nebuvo tekę eiti prie altoriaus. Dukart tik santuokų rūmuose buvau: pirmą – su dukters Vasarės tėvu aktoriumi Leonardu, antrą – su garsiu Kauno fotomenininku Narcizu Freimanu. Kai susitikome su Romu, abu jau buvome našliai.
Aš gal būčiau galėjusi ir tiesiog draugauti, bet išvažiavome sykiu į vieną piligriminę kelionę – man tokios kelionės labai reikalingos, dvasią išgrynina, prisikaupusius purvus išvalo. Tąkart aplankėme Lurdą, daug bendravome su pranciškonų vienuoliu Andriumi. Jis ir pasakė: „Jeigu norite gyventi vyro ir moters gyvenimą, jeigu atvažiuojate čia ir meldžiatės Marijai, tada turite ir susituokti prie altoriaus.“
Romas: Abu esame tikintys, gyventi susidėjus atrodė nepagarbu. Dar ir arkivyskupo Kęstučio Kėvalo žodžiai galutinai padėjo apsispręsti. Jis tada buvo Marijos radijo vadovas, Olita radijuje savanoriavo. Ji paklausė, kaip derėtų elgtis. „Jeigu jau davė Dievas tokį kelią, turite juo eiti“, – išgirdo patarimą.