Lietuvoje bus pradėtas gaminti karališkas alus – teises suteikė vizito atvykęs Bavarijos princas

Šis karališkosios šeimos atstovas gimtojoje šalyje pats valdo alaus daryklą, kuri buvo įkurta 1871 m. Vienas jo protėvių, kunigaikštis Vilhelmas IV, 1516 m. išleido Bavarijos grynumo įstatymą, o svečio protėvis karalius Liudvikas I, buvo legendinio „Oktoberfesto“ iniciatorius. Aludarystės verslas karališkojoje šeimoje gyvuoja dar nuo 1260 m. Todėl Bavarijos princo vizitas tapo išskirtiniu „Volfas Engelman“ bravoro 170 – ojo jubiliejaus minėjimo akcentu – bendrovei jis padovanojo Alaus grynumo įstatymo sertifikatą su Vokietijos monarchų antspaudu.

Išskirtinis simbolis

Paklaustas, kodėl savo partneriu pasirinko „Volfas Engelman“, Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern akcentuoja, kad jo valdomą ir Kaune įkurtą bravorus sieja daugybė saitų. Tai, pasak monarchų atstovo, ne tik geriausių aludarystės tradicijų puoselėjimas, bet ir šeimos papročių tąsa.

„Buvo staigmena tai, kad istoriniuose šaltiniuose randama Wittelsbachų giminystės ryšiai su Lietuvos Gediminaičių dinastija. Tai dar labiau įprasmina mūsų bendradarbiavimą su „Volfas Engelman“, – sako Wittelsbachų karališkosios šeimos, kuri valdė Bavariją 738 metus, narys.

Kaip teigia „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas, tokius saitus įtvirtino su Bavarijos princu pasirašyta bravorų bendradarbiavimo sutartis. Šiuo dokumentu oficialiai patvirtinta, kad Lietuvos bendrovė gavo Bavarijos monarchų šeimos atstovo pasitikėjimą ir galės virti karališką alų. Bravorui Bavarijos princas taip pat padovanojo Alaus grynumo įstatymo sertifikatą su karališkuoju antspaudu. Svečias į susitikimą atsivežė ir dokumento originalą, kuris vieną dieną eksponuojamas „Volfas Engelman Studijoje".

„Alus turi būti šviežias, todėl laikomės kitokios strategijos nei daugelis jo gamintojų – mes suteikiame licencijas jį virti tiems bravorams, kuriuos vertiname dėl jų puoselėjamų tradicijų. Taip gėrimas išsaugo vertingiausias savo savybes“, – pasakoja Jo Karališkoji Didenybė.

Prekių ženklų savininkė ir licencijas išduodanti įmonė yra „König Ludwig International“, priklausanti Luitpold Prinz von Bayern. Taip pat jis yra pavaldžiosios bendrovės „König Ludwig Schlossbrauerei Kaltenberg“ akcininkas.

„Mūsų bravoras yra ilgiausiai Lietuvoje nepertraukiamai veikianti gamybos įmonė. Todėl mus su svečiu vienija geriausių aludarystės tradicijų ir ilgametės verslo brandos ryšys. Tačiau jis – ne vienintelis. Bravoro įkūrėjai Rafailas Volfas ir Ferdinandas Engelmanas, prieš atidarydami savo gamyklas, patirties sėmėsi būtent Vokietijoje. Tad mes nuo pat ištakų puoselėjame brandžiausius šio aludarių krašto papročius“, – kalba M. Horbačauskas.

Naujas žingsnis

Apie tai, kad bendradarbiavimas su „König Ludwig International“, yra naujas istorinis žingsnis „Volfas Engelman“ biografijoje, kalba Kauno bravoro vyriausias aludaris Petras Sadovskis. Anot jo, daug reikšmės turi tai, kad istoriniam gėrimui galioja alaus grynumo įstatymas, išleistas Wittelsbachų šeimos, kurios palikuonis yra Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern.

„Įstatymą 1516-aisiais išleido kunigaikštis Vilhelmas IV. Jis tapo etalonu visam alaus pasauliui. Didžiuojamės, kad jo antspauduotą kopiją dabar turime ir mes, oficialiai gavę leidimą virti Wittelsbachų šeimos įkurto „König Ludwig Schlossbrauerei Kaltenberg“ bravoro alų. Tai yra labai svarbus mūsų gėrimų daryklos ir jos galimybių užtikrinti kokybišką alaus virimą įvertinimas. Sulaukę tokio pripažinimo iš karališkosios šeimos atstovo, naująjį produktą pagal autentišką receptūrą jau pradedame gaminti ir netrukus įvesime šį prekės ženklą į šalies rinką“, – pabrėžia M. Horbačauskas.

Alaus grynumo įstatyme teigiama, kad alų galima gaminti tik iš apynių, vandens ir salyklo – taip apibrėžti tikrai gero alaus kokybės standartai.

„Istoriškai, – aiškina Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern, – tai seniausias galiojantis maisto kontrolės įstatymas.“

Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad įstatymas iš esmės nesikeitė nuo pat jo priėmimo – pirminiame įstatyme alaus gamybai naudojami tik apyniai, miežiai ir vanduo. Kviečių naudoti neleista, nes jie buvo svarbi duonos sudedamoji dalis.

Vis dėlto buvo viena alaus darykla, turėjusi senovinę teisę gaminti alų iš kviečių. Šią alaus daryklą nusipirko kunigaikštis Maksimilianas. Tai leido 1602 m. Bavarijos kunigaikščiui Maksimilianui I (1573–1651) įsigyti vienintelę kvietinio alaus daryklą. Taip jis užtikrino Wittelsbachų šeimai baltojo alaus gamybos monopolį net 200 metų. Kvietinio alaus gamyba tapo svarbia alaus gamybos dalimi, nes vasarą buvo pernelyg karšta gaminti alų iš miežių.

Iš pradžių manyta, kad mielės yra salyklo dalis, nes mielių mikrobiologija buvo nesuprasta ir todėl niekur neaprašyta. Supratus, iš kur jos atsiranda ir koks jų vaidmuo fermentacijoje, mielės tapo vienu pagrindinių ingredientų, padedančių sukurti alaus skonį.

Kadangi Bavarijos žmonėsvertina savo alų ir didžiuojasi Grynumo įstatymo kilme, kasmet balandžio 23 d. (tą pačią dieną, kai buvo paskelbtas Grynumo įstatymas) jie švenčia alaus dieną.

Bavarijos grynumo įstatymo pratęsimas buvo viena iš trijų Bavarijos prisijungimo prie Vokietijos imperijos sąlygų.

Dar viena jungtis – Oktoberfestas

Kaip minėta, Jo Karališkosios Didenybės Luitpold Prinz von Bayern protėvis, karalius Liudvikas I, buvo legendinio „Oktoberfesto“ iniciatorius. Monarchų giminės atstovas 1810 m. spalio 12-ąją, vedęs saksų princesę Teresę, pradėjo šios puikiai pasaulyje žinomos šventės tradiciją.

„Taigi aludarystė, jos kultūra ir tradicijos yra tiesiog užkoduotos mūsų genuose. Džiaugiamės, kad galime jas atvežti ir į Lietuvą. Todėl sveikiname „Volfas Engelman“ ir su garbingu jubiliejumi, ir su mūsų bendradarbiavimo pradžia“, – sako Jo Karališkoji Didenybė Luitpold Prinz von Bayern.

M. Horbačauskas priduria, kad ši partnerystė yra tik Bavarijos ir Lietuvos aludarių bendradarbiavimo pradžia.

„Bavariškos tradicijos mūsų šalyje ypač vertinamos. Lietuviai noriai lankosi bravoro nuo 2020-ųjų organizuojamame „Oktoberfesto“ festivalyje, renginys kasmet tik auga. Didėja ir susidomėjimas bavariškais papročiais, tad juos puoselėti planuojame ir toliau. O šio alaus gamyba yra tik pirmasis didelis startas. Geriausių vokiškų tradicijų pristatymų esame numatę ir daugiau“, – planais dalinasi M. Horbačauskas.