Lietuvos danguje – ryški šiaurės pašvaistė: degė pusė dangaus skliauto

„Žemę pasiekė įelektrintų dalelių pliūpsnis. Rodikliai ypač palankūs ryškiai pašvaistei. Kp indeksas staigiai nuo 2-3 pakilo iki 7, o dabar jau ir 8, Hemispheric Power nuo 13 iki >150 GW. Saulės vėjo greitis šoktelėjo nuo 460 iki 700 km/s. Bz – neigiamas.

Prasideda stipri audra. Gali būti, kad visiškai neteks nusivilti ir gerą reginį turėsim jau šią naktį (nors ir prognozės audros piką žada tik šeštadienį ryte). Pakankamai sutems apie 23 val. Užtektinai tamsus laikotarpis tęsis beveik iki 4 val. ryto“, – rašoma „Orai ir klimatas“ pranešime feisbuke.

„Danguje – 20 metų įvykis! Tiesiog dega pusė dangaus skliauto“, – pridūrė jie.

Kiek anksčiau buvo pranešta, kad didžiulis saulės aktyvumas gali atnešti įstabius reginius Lietuvos padangėje. Feisbuko puslapis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ nurodė, kad šeštadienį ir sekmadienį Žemę pasieks stipriausia geomagnetinė audra per du dešimtmečius, o tai savo ruožtu gali padovanoti šiaurės pašvaistės vaizdinius.

Tiesa, tam reikės ir sėkmės bei prognozės neišsipildymo – pagal dabartines prognozes įelektrintų dalelių srauto pikas Žemę turėjo pasiekti Lietuvoje auštant rytui ar įdienojus.

Kaip skelbia „Orai ir klimatas Lietuvoje“, ketvirtadienį įvyko į Žemę nukreipti vainikinės masės išmetimai. Vienas iš jų – X1.0 žybsnis, kitas – X2.2 žybsnis, o penktadienį ryte – dar vienas stipresnis, net X3.8 žybsnis.

„Tai reiškia, kad gegužės 11–12 d. Žemę pasieks vainikinės masės išmetimai (arba CME). Prognozuojama per beveik net 20 metų nematyta labai stipri geomagnetinė audra (G4). Prognozėse buvo numatomas net Kp8 indeksas.

„Naktį iš penktadienio į šeštadienį bei naktį iš šeštadienio į sekmadienį vertėtų būti toliau už miesto ir stebėti šiaurinę naktinio dangaus pusę. Prognozės, kaip ir visur, nėra tobulai tikslios, todėl turėkim vilties. Įelektrintų dalelių srautas kartais Žemę pasiekia anksčiau, kartais vėliau negu prognozuojama“, – nurodoma minėtame feisbuko puslapyje.