Lietuvos pašonėje – skandalu virtęs festivalis: „Gėda“
Po liepos 24–25 dienomis Latvijoje vykusios Sabilės vyno šventės, šalyje kilo tikras skandalas. Teatralizuotose eitynėse matyti vaizdai papiktino ne tik dalį gyvai reginį mačiusių žmonių, bet ir nuotraukas bei vaizdo įrašus išvydusius internautus. Užfiksuotose akimirkose – juodai veidus išsidažę, dideles plastikines lūpas užsidėję ir Afrikos, Pietų ir Artimųjų Rytų šalims būdingais drabužiais apsirengę asmenys.
Didžiausio visuomenės dėmesio Sabilės vyno šventės teatralizuotose eitynėse sulaukė žmonės, persirengę kitų rasių atstovais ir nešini netikrais „Bolt“ maisto kurjerių krepšiais. Vaizdams išplitus internete, kilo skandalas.
„Sabilės vyno šventė 2026. Tiesiog šlykštu matyti, kad kažkas tokio vyksta Latvijoje. Suaugę žmonės normalizuoja rasizmą ir dar rodo savo vaikams, kad tai yra „ok“. Dalis žmonių šioje šalyje dergia kitas kultūras, bet tuo pat metu patys šitaip elgiasi. Na, tai nėra normalu ir niekada nebus. Gėda dėl tokių „civilizuotų“ žmonių“, – rašė viena iš socialinio tinklo „Threads“ vartotojų.
„Ką šis neskoningas renginys turi bendro su vynu?“ – klausė kitas asmuo.
„Sabilė ir Sabilės vynai dabar bus siejami su rasizmu. Taip mes rodome save pasauliui...“ – pritarė internautas.
Tiesa, buvo ir tokių, kurie tokią eiseną palaikė ir rasizmo neįžvelgė.
„Tai ne rasizmas! Tai teatras! Persirenginėjimas teatre! O persirenginėjimas senu, luošu, kreivu žmogumi yra pasityčiojimas? Tai teatras!!!“ – įsitikinęs „Threads“ vartotojas.
„Jei latvės moters, festivalyje apsirengusios Afrikos genties moterimi, pasirodymas yra rasizmas, tai juodaodė Trojos Helenė Nolano „Odisėjoje“ taip pat yra rasizmas? O gal tai veikia tik viena kryptimi?“ – klausė kitas.
Vaizdo įrašas:
Latvijos televizijos Naujienų tarnybos vyriausioji redaktorė Dagnija Neimane socialiniame tinkle „X“ pažymėjo, kad Sabilė, kaip vietovė, turinti turtingą etninės įvairovės istoriją, turėtų ypač gerai suvokti rasizmo bei išankstinių nuostatų pasekmes.
Įmonės „Bolt Food“ vadovas Latvijoje ir SIA „Bolt Services LV“ valdybos narys Jānis Rimicānis latvių portalui „Lasi“ nurodė, kad „Bolt Food“ prekės ženklo naudojimas šiame kontekste nebuvo suderintas su bendrove ir jokiu būdu neatspindi jos vertybių ar pozicijos. Jis pabrėžė, kad „Bolt“ nepalaiko ir netoleruoja jokios diskriminacijos ar rasizmo, taip pat neleidžia naudoti įmonės pavadinimo, logotipo ar kitų prekės ženklo elementų, kai tai susiję su diskriminuojančiu, rasistiniu ar kitaip įžeidžiančiu turiniu.
Pasak organizatorių, Sabilės vyno šventės teatralizuotos eitynės yra ilgametė tradicija, pagrįsta humoru, autoironija ir kūrybiška pasirinktos temos interpretacija. Eitynių dalyviai su humoru vaizduoja įvairias buitines situacijas, profesijas, visuomenei aktualius įvykius ir stereotipus, neretai pasijuokdami tiek iš savęs, tiek iš kitų.
„Atsiprašome visų, kuriuos įžeidė tai, kas buvo pavaizduota eitynėse, nes tokio tikslo jokiu būdu neturėjome“, – latvių portalui „Lasi“ teigė organizatoriai savo išplatintame pranešime.
Organizatoriai taip pat tikino, kad jų tikslas nėra skatinti diskriminaciją ar netoleranciją jokiai visuomenės grupei. Kartu jie žada įvertinti, ar ateityje nereikėtų aiškiau apibrėžti eitynių principų bei vertybių.
„Būtent čia ir kyla problema“
Portalas Žmonės.lt dėl šios situacijos Latvijoje kreipėsi į sociologą ir migracijos bei žmogaus teisių politikos ekspertą Karolį Zibą, kuris paaiškino, iš kur kilo žmonių noras pavaizduoti kitą rasę ir kada tai peržengia ribą.
„Jei žvelgtume istoriškai, odos spalvos keitimas siekiant pavaizduoti kitą rasę siekia dar XIX a. JAV, kai baltaodžiai atlikėjai tamsindavo veidą ir scenoje karikatūriškai vaizduodavo afroamerikiečius, remdamiesi perdėtais stereotipais. Ši tradicija šiandien laikoma vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip rasizmas kadaise buvo įtvirtintas net pramogų industrijoje. Būtent iš šio istorinio konteksto kyla kritiškas požiūris į panašų vaizdavimą ir šiandien, net jei dabartiniai dalyviai apie šią tradiciją nežino ar jos nesieja su savo veiksmais.
Dėl organizatorių minimos „autoironijos“ man atrodo, kad šis terminas vartojamas netiksliai. Autoironija reiškia gebėjimą juoktis iš savęs, savo grupės ar tapatybės. Šiuo atveju buvo vaizduojamos kitos rasės, todėl kalbame ne apie autoironiją, o apie kitų (kitokio) reprezentaciją. Esminis skirtumas tas, kad vaizduojama grupė neturi galimybės pati apibrėžti, kaip yra pateikiama.
Čia svarbu ir dar vienas niuansas: tokiuose vaizdavimuose paprastai nekuriamas konkretus, individualus personažas, o tapatinama visa grupė – t. y. odos spalva ar kiti rasiniai požymiai naudojami kaip visos etninės ar rasinės bendruomenės žymuo. Kitaip nei, tarkim, pašiepiant konkretų viešą asmenį ar profesiją, čia juoko objektu tampa pati priklausomybė tam tikrai rasei ar tautybei – tai reiškia, kad vaizduojama ne situacija ar individas, o apibendrinta grupės tapatybė, suredukuota į keletą išorinių, dažnai stereotipinių bruožų.
Man atrodo naudinga patiems atsakyti į klausimą: ar tą patį personažą – šiuo atveju kurjerį – būtų galima pavaizduoti neakcentuojant jo rasės, o tik profesiją? Jei taip, tačiau vis tiek pasirenkama paryškinti odos spalvą ar kitus rasinius požymius, rodo, kad dėmesio centru tampa ne profesija, o rasė. Būtent čia ir kyla problema.
Ar teisiniu požiūriu tai laikytina rasizmu, neįsipareigočiau spręsti. Tačiau sociologiniu ir etiniu požiūriu tai, mano vertinimu, gali būti laikoma rasiškai nejautria praktika ar elgesio forma. Net jei nėra tiesioginio priešiškumo ar neapykantos, tokie atvejai kartais siejami su simboliniu rasizmu – reiškiniu, kuris skiriasi nuo atviros diskriminacijos ar priešiškumo, tačiau dėl to netampa mažiau problemiškas.
Svarbu ir tai, kad pasirinkimas vaizduoti būtent platformų kurjerius nėra atsitiktinis. Baltijos šalyse pastaraisiais metais nemažai diskutuojama apie užsieniečius, dirbančius platforminėje ekonomikoje, o ši diskusija neretai persipina su naratyvais apie tariamai nekontroliuojamą migraciją. Saugumo studijose tai kartais apibūdinama migracijos „saugumizacijos“ sąvoka – procesu, kai tam tikra žmonių grupė pradedama suvokti nebe kaip visuomenės dalis ar darbo rinkos dalyviai, o kaip potenciali grėsmė arba ženklas, kad situacija yra praradusi kontrolę. Tokie naratyvai dažnai remiasi baimės politika.
Todėl teatralizuotas migrantų-kurjerių vaizdavimas, ypač kai jis susiejamas su rasiniu persirengimu ir apibendrinta grupės tapatybe, gali nejučia atkartoti ir sustiprinti jau egzistuojančius stereotipus, net jei tai nebuvo sąmoningas organizatorių tikslas“, – teigė K.Zibas.
Panašios pozicijos laikėsi ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba Lietuvoje. Pasak Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjo Mariaus Morkevičiaus, nors vieno atsakymo šioje situacijoje nėra, visgi, stereotipinių kitų rasių vaizdavimų reiktu vengti.
„Kadangi aprašyti įvykiai vyko užsienio šalyje, jos vertinti per Lietuvos lygių galimybių įstatymų prizmę negalime. Kalbant apie galimą diskriminaciją dėl tautybės, rasės ar kilmės, reikėtų pastebėti, kad viešojoje informacijoje, įskaitant panašias eisenas, reikėtų vengti stereotipinio, menkinančio ar įžeisti galinčio vaizdavimo, estetikos ar retorikos. Šiuo atveju, sprendžiant iš pateiktos medžiagos, tokias apraiškas išties galima įžvelgti“, – Žmonės.lt sakė M.Morkevičius.
