Ar žmonės vis dar atpažįsta gatvėje įžymiąją čempionę?
Visaip būna, kartais nužiūri parduotuvėje. Štai neseniai kažką pirkau, atpažino: „O, čia jūs ta sportininkė!“ Pamenu, kai prieš kokius penkerius metus su greitąja nuvežė į Santaros klinikas, sesutė, pažiūrėjusi į pasą, ėmė juoktis: „Tokia pati pavardė kaip mūsų plaukikės! Tik jūs jaunesnė...“ Kadangi turėjau 40 laipsnių temperatūros, nelabai ginčijausi. Paskui ji pati nustebo, kad tai aš. Ir papasakojo, kad kai buvo kokių septynerių metų, tėvai liepdavo eiti skinti agrastų, o kaip prizą pažadėdavo, kad leis per televizorių žiūrėti olimpines žaidynes, kuriose laimėjau.