Linksmi receptai nuo pošventinės depresijos
Šventės baigėsi, pavasaris neatėjo, šiluma dingo ir apskritai – jaučiatės negraži ir pavargusi?.. Psichologas Michelis Lejoyeux išvardijo keletą paprastų žingsnių, galinčių pakelti nuotaiką ir neleisti vėl nukabinti nosies.
Pasielkite beprotiškai!
Atsikratykite to: „O kaip aš atrodysiu?“ ir „Ką žmonės pasakys“. Nepraleiskite galimybės pašokti, garsiai pasijuokti, nustebinti save ir aplinkinius. Nebijokite būti pašėlusi – nesvarbu, kiek jums metų! Kuo labiau būsite nenuspėjama, tuo geriau – tai pakelia nuotaiką ne tik jums, bet ir kitiems!
Šalin paracetamolį!
Bent jau apribokite jo naudojimą, jei tai būtina. Verta atsiminti, kad tas veiksmingas analgetikas neigiamai veikia mūsų nuotaiką. Jis dažnai sukelia abejingumo jausmą – tampame mažiau jautrios neigiamoms emocijoms. Bet teigiamoms – taip pat!
Aktyvinkite abu smegenų pusrutulius
Mūsų nuotaika gera tada, kai darniai dirba abu smegenų pusrutuliai. Jei esate įpratusi naudoti tik kairįjį (kuris atsakingas už logiką, analizę, tikslius matematinius skaičiavimus, kalbą, girdimąją atmintį), skirkite daugiau dėmesio menui, kūrybai, socialiniams ryšiams, humorui, intuicijai – visa tai dešiniojo pusrutulio sritis.
Valgykite raugintų kopūstų ir agurkų
Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad nuotaika labai priklauso nuo žarnyno veiklos, tad pasirūpinkite juo – ypač dabar, kai esate apsunkusios nuo velykinių valgių. Taigi, būtinai įtraukite į kasdienį meniu raugintų daržovių bei įvairių jogurtų.
Atsisakykite infantilių nuostatų
Suaugę tampame tada, kai atsisakome infantilių nuostatų „viskas arba nieko“, kurios mus stumia depresijos link.
Psichologas Jeanas Piaget teigė, kad tampame suaugę tada, kai atsisakome infantilių nuostatų „viskas arba nieko“, kurios mus stumia depresijos link. Taigi, verta vengti apibendrinimų „Aš nevykėlė“. Jei jau norite save pakritikuoti, tuojau pat suraskite, už ką pagirti: „Taip, man nesiseka tas ir tas, bet esu pati geriausia kitoje srityje“. Pereikite nuo teiginio „Ir vėl man nesiseka“ į kitokį: „Galiu keistis, keičiantis aplinkybėms“ ir nuo charakterio diagnostikos: „Aš iš prigimties liūdna“ į elgesio diagnostiką – „Liūdžiu tam tikrose situacijose“. Nuo fatališkumo: „Mano amžiuje sunku susirasti darbą“ iki realistiško konstatavimo: „Būnant bet kurio amžiaus galima pakeisti veiklos pobūdį ir išmokti ko nors naujo“.
Paskatinkite emocijas, kurios kovoja su bloga nuotaika
Amerikiečių psichologė Leslie Kirby išskyrė aštuonias emocijas, kurios padeda išvengti bjaurios nuotaikos. Tai:
...smalsumas,
...pasididžiavimas savimi,
...vilties nepraradimas,
...dėkingumas,
...sugebėjimas stebėtis,
...motyvacija,
...pasitenkinimas,
...laimės būsena.
Išmokite jas atpažinti, išgyventi ir prisiminti. Galite net specialiai „susiorganizuoti“ situacijų, kad galėtumėte išgyventi šiuos jausmus, o išgyvendamos nuostabias akimirkas nustokite galvoti, planuoti, analizuoti ir atsiduokite šios akimirkos žavesiui!
Suaktyvinkite veidrodinius neuronus
Šie neuronai, apie kuriuos paskutiniame ano amžiaus dešimtmetyje paskelbė neurofiziologas Giacomas Rizzolattis, atsakingi už empatiją ir atkartojimą: jei mus supa besišypsantys žmonės, kalbantys malonius dalykus, mes nori-nenori irgi nesąmoningai aktyviname „geros nuotaikos“ neuronus.
Atvirkštinis efektas nutiks, jei klausysimės depresyvios muzikos ir būsime apsupti piktų, liūdnų, viskuo nepatenkintų žmonių. Kartais labai padeda paprastas patarimas: jei esate liūdna, peržiūrėkite jums artimų žmonių nuotraukas – tai garantuos geros nuotaikos užtaisą, mat nuotraukose žmonės šypsosi, jie atsipalaidavę, juk fotografuojamės dažniausiai per atostogas, šeimos šventes, draugų vakarėlius.
Pasiklausykite Mozarto
Muzika naudojama kaip terapijos priemonė – ji netgi malšina skausmus, padeda sveikti ir, aišku, pakelia nuotaiką. Vienas iš pačių džiaugsmingiausią muziką kūrusių kompozitorių – Mozartas, o pats antidepresiškiausias jo kūrinys – „Sonata dviem fortepijonams K 448“. Mozarto muzika tiesiog saugo nuo streso – ne veltui ji rekomenduotina neišnešiotiems kūdikiams.
Kiti variantai: J. S. Bacho „Itališkas koncertas“ ir A. Corelli „Concerto grosso“. Receptas toks: klausytis po 50 minučių kas vakarą, mažiausiai mėnesį. Beje, teigiamai emocijas veikia ir sunkusis metalas, tik jis labiau stimuliuoja, o ne kelia nuotaiką.
Sudarykite pasiekimų sąrašą
Kai esame vienos, dažniausiai imame galvoti apie savo klaidas, nesėkmes, o ne apie tai, kas pasisekė. Pabandykite kovoti su tokia tendencija: paimkite bloknotą ir padalykite jo lapą brūkšniais, kurie simbolizuotų kiekvieną jūsų amžiaus dešimtmetį. Ir kiekviename jų pažymėkite dešimtmečio laimėjimą. Po to aprašykite stipriąsias savo puses įvairiose sferose (meilės, darbo, draugystės, šeimos, hobių). Paskiausiai išvardykite mažus malonumus, kurie praskaidrina kasdienybę. Jei iškart niekas neateina į galvą, tiesiog nešiokitės bloknotą rankinėje ir užsirašinėkite. Laikui bėgant išmoksite pastebėti detales.