Vasarai įsibėgėjus Liudas MIKALAUSKAS (39) iškeitė operos solisto fraką į alpinisto batus ir su vyriška kompanija leidosi į netikėtą avantiūrą – kopti į legendomis apipintą Ararato kalną. Tai nebuvo sena Liudo svajonė – greičiau spontaniškas sprendimas, virtęs įsimintiniausia gyvenimo kelione, kurioje susipynė fiziniai ir psichologiniai iššūkiai, kurdų kultūros pažinimas ir... suvokimas, kaip sunku giedoti Lietuvos himną penkių kilometrų aukštyje.
Pradėkime nuo fakto: niekas iš operos solisto nesitiki, kad jis kops į kalnus. Na, nebent į kokį Medvėgalį, bet į Araratą – tikrai ne. Kas tave privertė leistis į tokią avantiūrą?
Tiesą sakant, nesu didelis kalnų mėgėjas – man labiau patinka lietuviškos lygumos ir miškai. Tačiau sykį bičiulių kompanijoje vyrai išsišnekėjo, kad po pusmečio kops į Araratą. Iš mandagumo paklausė ir manęs: „Gal ir tu, Liudai, lipsi?“ – aišku, manydami, kad operos solistai į kalnus nelipa. Bet aš išdrožiau: „Kodėl gi ne? Lipkim.“ Labai retai atitrūkstu nuo darbų ir, įžūliai pasakysiu, nuo šeimos – jei kada ir išvykstu į užsienį vienas, tai tik dėl darbo.
Taigi pamaniau: mažiausioji dukra jau bus paaugusi, tad gal kaip nors su žmona rasiu sutarimą ir savaitei ištrūksiu iš Lietuvos. O juk geriausias atotrūkis – išeiti į kalną.
Žmonai ta mintis patiko?
Visiškai ne. Sigita iškart pradėjo žvalgytis internete, prisijungė prie alpinistų grupių,