Be vaidybos, primestų tradicijų, be scenarijaus, neatitinkančio poros gyvenimo, – tokios buvo Indrės (39) ir Vido (39) BAREIKIŲ vestuvės, kuriose vietos neliko žodžiams „reikia“ ir „ką kiti pagalvos“. Jausmingų akimirkų buvo tiek, kad dangus, maišydamasis su žeme, jauniesiems įteikė lauktą dovaną – pasakišką orą santuokai pajūryje. Tądien gaivus vėjas glostė susirinkusiųjų plaukus primindamas, kad dėl darnių santykių reikia stengtis, bet tikra meilė nereikalauja aukų, nes atsiduoti kitam nereiškia išsižadėti savęs.
