Artėja laikas leisti vaiką į mokyklą, tačiau mažylis neištaria tam tikrų garsų. Jis kalba paskirais žodžiais, o ne sakiniais, nesugeba papasakoti net trumpos istorijos iš savo patirties.
Daugiakalbėje šeimoje augantis vaikas viename sakinyje vartoja dviejų ar net trijų kalbų žodžius. Ką daryti?
„Mažųjų ekspertų mokyklos“ ambasadorė logopedė Kristina Jurevičiūtė įvardija didžiausias tėvų daromas klaidas, ugdant 2–6 metų vaikų kalbos įgūdžius.
Pasak K. Jurevičiūtės, nuo dvejų iki šešerių metų amžiaus vaikams būdinga tam tikrą laiką neištarti kai kurių garsų. Tai dažnai praeina savaime. Jei šis procesas stringa, gali padėti logopedas. Visais atvejais šiuo laikotarpiu tėveliams reikėtų daugiau bendrauti su savo vaikais.
Anot logopedės, šiais laikais vis labiau iškyla naujas vaikų kalbos ugdymo kliuvinys – netvarkingas daugelio kalbų vartojimas daugiakalbėse šeimose. „Jei tėvai yra skirtingų tautybių, jie turėtų apsispręsti, kaip ir kada kalbėti. Patartina, kad kiekvienas jų su vaiku kalbėtų savo gimtąja kalba, o kalbėdami tarpusavyje irgi pasirinktų tik vieną kalbą. Nes jeigu jie vienu metu kalbės keliomis kalbomis, vaikui gali būti per sunku išmokti kurią nors vieną ar kitą kalbą“, – aiškino logopedė.
Pasak K. Jurevičiūtės, geriausia kalbos ugdymo priemonė 2–6 metų vaikui yra bendravimas su suaugusiaisiais. Jei tėveliai ar kiti šeimos nariai mažai su jais bendrauja ir tik džiaugiasi, kad jie ramiai sau patys vieni žaidžia, neturėtų stebinti, kad vaikas kalbės mažai, nenoriai, vietoje sakinių sakys žodžius.
Taip pat skaitykite: Jaukios valandos su šeima: 12 idėjų nuolatiniam klausimui „Ką veikti?“
„Jei šiame tarpsnyje su vaiku bus bendraujama nepakankamai, vaiko kalba gali būti skurdi. Dėl to tėvai turėtų daugiau pasakoti, ką jie veikia, ką mato aplinkui ar pro langą. Patartina įvardinti beveik kiekvieną savo judesį. Tai padėtų vaikams geriau pažinti kalbą, išgirsti, kaip ji skamba. Kartais tėvai pasodina vaiką prie kompiuterio ir apskritai užmiršta, kad su juo reikia bendrauti. Tokių vaikų žodynas yra skurdus, jie nepažįsta nei gyvūnų, nei artimiausių aplinkos daiktų. Pasakodami, atsargiai pataisydami netaisyklingą vaikų kalbą, tėvai galėtų labai padėti“, – teigė logopedė.