M.Jampolskis neteko mylimos augintinės Lunos: „Negaliu patikėti, kad nespėjau tarti sudie“

Žinia apie augintinės netektį Marius Jampolskis pranešė savo feisbuke paskyroje. Jausmingu įrašu aktorius sutiko pasidalinti ir su portalo Žmonės.lt skaitytojais.

„Šiandien išėjo mano pirmoji meilė. Gražiausia pasaulyje Luna. Išėjo neatsisveikinus, tarsi nenorėdama, kad mes tai matytumėm.. Atidavusi nepalyginamai daugiau, nei iš jos tikėjomės. Tapusi mūsų šeimos simboliu ir talismanu. Žiūrėdamas į ją matydavau beatodairišką, besalyginę meilę ir ištikimybę... Vis dar mokausi to iš Lunos... Mūsų „mažytės“ Lunos... Negaliu patikėti, kad nespėjau tau tarti sudie ir ačiū. Geros tau ten medžioklės. Susitiksim mano sapnuose...“, – dalijosi Marius Jampolskis.

Prisiminimais apie mylimą augintinę pasidalijo ir Mariaus žmona Renata Jampolskė.

„R.I.P. Tokią tave visada prisiminsiu! Be galo draugiška, mylinti, atsidavus… visada šalia. Beveik 12 metų džiuginai mūsų širdis! Mano pirmas šuo ir mūsų pirmas šuo. Labai gaila, kad paskutines tavo minutes nebuvom katu, pavėlavom parskristi 7 valandas. Bet tikiu, kad tai galėjo būti tavo plano dalis.

Didžiausias ačiū draugams Dainiui ir Svetlanai, kurie palaikė tave už letenos ir neleido pasijaust vienišai. Labai labai jums ačiū!!! Luna, visada tave mylėsiu, tokių kaip tu daugiau nebus“, – rašė Renata Jampolskė.

Aktorius Marius Jampolskis yra pasakojęs, kad vaikystėje neįstengė tėvų įkalbėti nupirkti augintinį – jie abejojo mažojo sūnaus atsakingumu. Kai dabartinė jo žmona Renata Uzialkaitė prieš 12 metų užsiminė, kad būtų smagu namie turėti keturkojį draugą, Marius itin nudžiugo.

Neįprastą veislę pora išsirinko spontaniškai – pamatęs pas draugą Aliaskos malamutų veislės patiną, tokio ir pats užsimanė. Nereikėjo sukti galvos ir renkantis vardą – Luna – kilminga kalytė, pirkta iš veislyno, tad vardą į šeimininkų namus atsinešė pati.. Pagal dokumentus – jos pilnas vardas yra Kaluna, o sutrumpintai Luna.

Renata tuomet juokavo, kad Luna niekada negalėtų būti sarginiu šunim – jei ateitų vagis, tai vietoj to, kad juos aplotų, kalytė greičiausiai tiesiog negyvai užlaižytų.

Specialiai Luna nebuvo dresuojama – šeimininkai bendraudavo su ja kaip su protingu sutvėrimu ir dėl visų pageidaujamų įgūdžių ar gero elgesio susitardavo tiesiog gražiuoju.

Auginant šiaurietišką, stamboko sudėjimo šunį būtina sudaryti ir tinkamas poilsio sąlygas, tad šeimininkų lovoje Luna nemiegodavo. Ji prieš miegą išbučiuodavo abu šeimininkus ir atsiguldavo prie miegamojo lango ar ant šaltų vonios kambario plytelių.

Lunos šeimininkai džiaugėsi, kad nors augintinės veislę pasirinko daugiau remdamiesi emocijomis, ji puikiai tiko gyvenimui mieste. Kalytė visiškai netriukšmaudavo, nekeldavo problemų kaimynams – nei lojimu, nei pykčiu sutikus koridoriuje.

Prieš keletą metų jau tris šunis – Luną, Džeką ir Trioškę – auginęs Marius Jampolskis pasakojo, kad savo gyvenimo be šunų neįsivaizduotų. Jis tikino, kad augintiniai jam suteikia didelę laimę, o priežiūra nereikalauja daug pastangų.

Šunų hierarchija M.Jampolskio namuose buvo akivaizdi. Šeimos galva – Luna. „Viską valdanti švelniąja galia. Moteris“, – juokėsi M.Jampolskis.