„Mados infekcija“ 2016. Lilija Larionova: „Mada tuo ir žavi, kad labai greitai keičiasi, neleidžia snausti“

– Iki „Mados infekcijos“ – vos kelios dienos. Kokiomis nuotaikomis ir darbais gyveni? 

– Gyvenu intensyviai – siuvamos sagos, vyksta užbaigimo darbai. Laikas tarsi išsitempęs, guminis. Kuo arčiau kolekcijos pristatymo diena, tuo daugiau atrodo dar spėsi padaryti. Aišku, viskam yra savos ribos, bet atrodo, kad tobulinti galėtum iki begalybės. Žinoma, kažkuriuo momentu tiesiog reikia sustoti, nes kitaip išprotėsi! (juokiasi)

– Esi viena iš labiausiai patyrusių, seniausiai „Mados infekcijoje“ dalyvaujančių dizainerių, ar pasiruošimas festivaliui vis dar kelia jaudulį? Kokie svarbiausi argumentai tave skatina jame dalyvauti? 

Rimtam dizaineriui bent vieną kartą per metus būtina padaryti kažką, kas jį identifikuoja kaip kūrėją-dizainerį, nes kitaip labai greitai gali atitrūkti nuo realybės ir būti „fainas“ pats sau.

– Atrodo, kad štai ką tik buvo ta pirmoji mano „Mados infekcija“, tada dar buvau Vilniaus dailės akademijos studentė, o dabar jau esu „patyrusi“... „Mados infekcija“ – kol kas vienintelis rimtas mados renginys Lietuvoje ir dalyvauti jame yra tarsi sportas, reikalaujantis „geros sportinės formos“. Manau, rimtam dizaineriui bent vieną kartą per metus būtina padaryti kažką, kas jį identifikuoja kaip kūrėją-dizainerį, nes kitaip labai greitai gali atitrūkti nuo realybės ir būti „fainas“ pats sau (šypsosi). 

Aišku, per patirtį ateina žinojimas, kažkoks pojūtis, ką kaip reikia sudėlioti... Bet kaskart išgyveni tai iš naujo, nes kolekcijos keičiasi kartu su tavimi, kartu su tavo kūrybiniais ir išgyvenimo momentais. Tad kaskart – tas pats jaudulys, tas pats stresas ir adrenalinas. Bet man labiau patinka pats procesas, nei „apogėjus“.

– Trumpai papasakok apie savo kolekciją, kurią „Mados infekcijos“ žiūrovai išvys pirmąją festivalio dieną. 

– Mano jau ketverius metus vystoma linija „White horses“ yra labai demokratiška, su laisvės ir nepriklausomybės prieskoniu. Ji yra drąsi, skirta drąsiems žmonėms. Ji neturi nei lyties, nei sezono. Tai tiesiog daiktai, kuriuos norisi turėti. Drabužiai su siela. Būtent su „White horses“ linija laimėjau stendą „Who is Next“ parodoje Paryžiuje net du kartus iš eilės.

Taip jau susiklostė, kad daugelį daiktų gali dėvėti tiek vyrai, tiek moterys.

Iki šiol „Mados infekcijoje“ pristatydavau kolekcijas tik vyrams, tačiau šiais metais ji bus „maišyta“, nes sulaukiau didelio susidomėjimo iš moteriškos giminės atstovių. Šį kartą buvau inspiruota kultinio režisieriaus Claude'o Leloucho filmų, kaip sakau, bus „šiek tiek romantikos, šiek tiek kinematografijos, šiek tiek meilės“. Man buvo įdomu išbandyti „keistą proporciją“, o kolekcijos spalviniai sprendimai gana nuosaikūs, dominuos tamsiai mėlyna, bordo, žalia, gėlės, langai.

– Kaip sekėsi išsirinkti modelius „Infekcijos kastinge“, kokio tipažo ieškojai ir ar tokį radai?

– Kadangi pati kolekcijos stilistika inspiruota septintojo dešimtmečio, ieškodami modelių atsižvelgėme į tai – tipažas turėjo tikti. Žinoma,  daug ką gali stilistiniai sprendimai, bet, manau, kad pavyko rasti tai, ko ieškojom.

– Kiek tavo kolekcijos pristatyme svarbi muzika, ką išgirsime, kai podiumu žengs kolekciją pristatantys modeliai?  

– Muzikai visuomet skiriu labai daug dėmesio. Labai daug pati jos klausausi. Šį kartą su stiliste Karina Leontjeva, su kuria dirbame, turime labai netikėtą muzikos sprendimą, bet gal kol kas tegul tai būna paslaptis (šypsosi).

– Kolekcijas pristatai du kartus per metus – „Mados infekcijoje“ ir bendrame šou kartu su kolega Egidijumi Rainiu. Kuo skiriasi ir kuo tau svarbūs šie pristatymai? 

– Kaip ir minėjau, „White horses“ linija yra kitokia savo „pojūčiu“, stilistiniais sprendimais. O su Egidijumi Rainiu ir šiais metais pristatysime savo kolekcijas ir, beje, jau labai greitai, balandį. Ši kolekcija bus 2016 metų pret-a-porter de luxe klasės, skirta moterims. Aš labai džiaugiuosi, kad galiu turėti dvi skirtingas linijas, tą jau seniai daro daugelis pasaulio dizainerių.

– Kaip paprastai jautiesi po kolekcijos pristatymo – užvaldo euforija, gniuždo nuovargis, tuštuma, o gal iškart – naujas kūrybinis pakilimas?

– Būna visaip. Kartais tuštuma, kartais nuovargis. Kaskart jautiesi atlikęs darbą, baigėsi kažkoks etapas ir prasideda kitas. Juk dirbi ir „nešioji“ kolekcijas mažiausiai 3-4 mėnesius. Kartai jautiesi tiesiog „ramiai“, nes jauti, kad padarei viską kaip galėjai geriausiai... Bet taip man buvo gal tik vieną kartą.

Dažniausiai žinai, ką galėjai galbūt padaryti geriau, bet nepadarei ir niekada jau nebepadarysi. Bet tuo mane mada ir žavi, nes ji labai greitai keičiasi ir neleidžia snausti, juo labiau – ant savo „laurų“. Kai jaučiu publikos ar klientų palaikymą, tai labai džiugina ir varo toliau.

Šiais metais esu pakviesta dalyvauti ir Rygos mados savaitėje, tad iškart po „Mados infekcijos“, balandžio 2-ąją važiuosiu ten. Džiugina, kad pastebi, kviečia ir kitos šalys. Mielai sudalyvausiu ir atstovausiu Lietuvą.

– Kurių kolegų darbus tau bus labiausiai smalsu išvysti ant festivalio podiumo?

– Absoliučiai visų! Nes jei tu esi „Mados infekcijoje“, reiškia, turi ką pasakyti ir parodyti. Taip pat visuomet įdomu išvysti naujus vardus mados padangėje.

Lilija Larionova – mados dizainerė, jau daugiau nei dešimtmetį dirbanti ne tik dizaino ir mados, bet ir reklamos bei kultūros srityse. Nuo 2008-ųjų ji kasmet pristato savo asmenines kolekcijas – iki šiol Lilija yra pristačiusiu jau vienuolika jų Lietuvoje ir užsienyje. Dizainerė taip pat yra du kartus dalyvavusi Paryžiaus „Who is Next” parodose, kur tapo laureate, bei du kartus pristatė savo kolekcijas tarptautinėje mados parodoje Tranoï Paryžiuje. Ji taip pat kuria kostiumus šiuolaikinio šokio spektakliams, dirba su įvairiais kultūros projektais.

Festivalis „Mados infekcija“ Šiuolaikinio meno centre Vilniuje vyks kovo 18–19, per dvi dienas žiūrovai išvys net 16 lietuvių dizainerių ir svečių iš užsienio kolekcijų.  ​ ​