Mados žinovas Eugenijus Skerstonas tapo vyriškų drabužių linijos veidu

Paklaustas, kaip kilo mintis išbandyti naują vaidmenį ir tapti ne tik mados stebėtoju, bet ir dalyviu kūrybiniame procese, E. Skerstonas pasakoja visai atsitiktinai suradęs kauniečių įkurtą prekės ženklą vyrams, kurio filosofija ir vertybės pasirodė artimos: „Šį rinkoženklį atradau kiek anksčiau, dar liepos mėnesį, vartydamas vieną žurnalą. Nors nuotraukose buvo siūlomas neįprastas kostiumas vestuvėms, iš jų tiesiog „alsavo“ ne tik elegantiška drabužio figūra, jos harmoningos proporcijos, bet ir audinio kokybė, kitaip tariant – įdomus, patrauklus sumanymas“.

Vėliau, pasak E. Skerstono, sutapimo būdu pavyko susipažinti su kūrėjais, kurie pasiūlė dalyvauti kolekcijos fotosesijoje.

Živilė Štilpaitė, viena iš prekės ženklo kūrėjų, sako besidžiaugianti užsimezgusia draugyste: „Galimybė savo kolekcijos veidu pristatyti Eugenijų Skerstoną mums išties yra reikšmingas įvertinimas. Mūsų siūlomi drabužiai – veikliam, intelektualiam, įdomiam vyrui, savo srities profesionalui, vertinančiam kokybę bei išskirtinumą. Mūsų ženklo vyras – asmenybė, kuri puošia rūbą, o ne atvirkščiai, kai rūbu norima parodyti savo statusą. Būtent todėl pasirinkome E. Skerstoną kaip įvaizdinį modelį“.

Pasak mados namų kūrėjų, jie yra lėtosios mados atstovai, t. y. akcentuoja ne kiekybės, o kokybės principus. Šios filosofijos kūrėjų drabužiai išsiskiria savitumu, kilmės originalumu, pabrėžia asmens stilių, gyvenimo būdą. Kitaip tariant, išlaikoma klasikinė linija su moderniais elementais – drabužiai nepasensta po pusmečio, parduotuvėms pristačius naujas kolekcijas.

„Vertindamas drabužių kolekcijas visuomet stengiuosi įžvelgti sumanymo vientisumą, tarsi pagrindinę temą, kuri ir yra esminis, asocijuojantis ją su rinkoženkliu, veiksnys. Turiu minty potencialių vartotojų asociacijas, kolekcijos įsimenamumą dėl tam tikrų ypatybių. Kelios to paties kūrėjo kolekcijos turėtų perteikti rinkoženklio estetikos filosofiją. Manoji ir „Harmman“, panašu, sutapo – kūriniuose įžiūriu stilistinį vientisumą, papildomumą, kuris ne tik gražus, bet ir labai gyvenimiškas bei patogus“, – apie panašų požiūrį pasakoja Eugenijus Skerstonas.

Pasidomėjus, kokiais kriterijais renkantis apdarus bei formuojant įvaizdį reikėtų vadovautis lietuviams, E. Skerstonas, sako negalintis siūlyti jokių absoliučių parametrų: „Nieko niekam nesiūlau, nes kiekvienas brandus asmuo turi savitą, tik jam būdingą, meninę nuojautą arba nuovoką, supratimą apie gyvensenos kultūrą“.

Vis dėlto, kalbėdamas apie jaunąją lietuvių vyrų kartą, įvaizdžio specialistas sako pastebintis gana vangų požiūrį į išvaizdą ir išskirtinumą. „Jaunuoliai daug keliauja, jie nenori atrodyti atsilikę nuo modernaus gyvenimo, todėl nebyliu pritarimo pavidalu pasirenkama išvaizda, taigi ir apranga. Tai paprastas būdas pritapti prie bendralaikių. Kita vertus, nesu ir nemėgstu būti teisėju. Juk tai, kas mums kartais atrodo klaida, kitam, ypač kūrėjui, gali būti sąmoningas kūrybinis tikslas, sumanymas. Viena svarbiausiųjų mados verčių – žaidimas. Madai negali būti taikomos jokios taisyklės, nes ji – su žmogaus kūryba itin artimai susijęs fenomenas.“