Malonumai ir pavojai: ką daryti, kad vanduo nesusargdintų?

Dažniausiai pasitaikanti negalia – viduriavimas. Kartais vanduo „padovanoja“ cholerą, hepatitą A, vidurių šiltinę. Organizmui visai nereikia ir nitratų bei nitritų, kurių būna šuliniuose.

„Nė vienas besimaudantis žmogus nėra saugus“, – tvirtina medicinos mokslų daktaras Alanas Greenas iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje. Štai kas gali nutikti.

Baseine. Jame nesunkiai į organizmą gal patekti bakterijų, sukeliančių diarėją. Jų būna ne tik žarnyne, bet ir ant odos, taigi viduriavimo kamuojamas žmogus besimaudydamas baseine gali užteršti vandenį. Tokio gurkštelėjus ar įtraukus per nosį, lengva užsikrėsti. Pasirodo, net chloras, kuriuo kovojama su patogeniniais mikroorganizmais vandenyje, nėra visagalis. Jo veikiami vieni blogiukai žūva greičiau nei per valandą, kitiems numarinti prireikia daug daugiau laiko.

Antai bakterijos Cryptosporidium (arba Crypto) gali išgyventi kelias dienas ir tinkamai prižiūrimame baseine. Kriptosporidiazė, pasireiškianti gausiu vandeningu viduriavimu, išplitusi visame pasaulyje. Jei imuninė sistema stipri, liga praeina lengvai, kartais neišryškėja jokių simptomų, bet ji gerokai išsekina tuos, kurių imunitetas silpnas. Verta prisiminti: ne vien chloras, bet ir kiekvieno besimaudančiojo sąmoningumas, higienos paisymas lemia vandens švarą.

Šiltoje aplinkoje dezinfekuojamosios medžiagos išgaruoja greičiau. Karšto vandens vonios taip pat gali įtaisyti kokią nors bjaurastį, pavyzdžiui, sukelti dermatitą, dėl kurio dažniausiai būna kaltos bakterijos Pseudomonas aeruginosa. Jos paskatina dar vieną dažną maudynių mėgėjų negalavimą – išorinės ausies uždegimą. „Juo lengva susirgti. Vandens perteklius ausies kanale sugriauna apsauginį barjerą, dėl to bakterijų patenka vidun. Tačiau įpratus po maudynių kaskart išsišluostyti ausis įmanoma šito išvengti. Pakreipkite galvą į šoną, patempkite ausies spenelį žemyn ir palaukite, kol vanduo ištekės“, – pataria gydytojas Alanas Greenas.

Tvenkinyje, ežere, upėje, jūroje. Natūralūs vandens telkiniai nėra dezinfekuojami, todėl juose žmogui belieka saugotis pačiam. Patartina žiūrėti, kad vandens nepakliūtų į burną ar nosį, šalinti jį iš ausų, paisyti sveikatos apsaugos institucijų pranešimų apie telkinių švarą, verčiau nesimaudyti po stiprių liūčių, dėl kurių į juos subėga įvairių teršalų. Visuomenės sveikatos specialistai ragina apsieiti be maudynių, jei vanduo žydi, t. y. jo paviršiuje susikaupia gausybė dumblių, nes tai gali sudirginti odą. Tvenkinių, ežerų, upių vietos, kur vanduo užsistovi, sveikatai pavojingesnės.

Susiruošus į svečias šalis, ko gero, nepakenktų pasidomėti, kokių naujienų iš pasaulio turi Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centras.

Pavojus per gėrimus ir maistą

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, infekcija gali įsliūkinti į organizmą ir maudantis užkrėstame vandenyje, ir tokį geriant, vartojant jo ledukus, valgant jūrų gėrybes ar rūkant kaljaną. Yra buvę atvejų, kai minėtais keliais pateko hepatito A virusas.

Jei šulinys priklauso negyvenamai, apleistai sodybai arba jo kaimynystėje yra daržas, tvartas, verčiau nerizikuoti.

Vartodami šachtinių šulinių vandenį, dažniausiai esantį vos 5–15 metrų gylyje, rizikuojame „apsirūpinti“ pavojingais sveikatai azoto junginiais (nitratais, nitritais), kurių nesunaikina virinimas, nuo kurių neapsaugo buitiniai filtrai. Deja, plika akimi neįmanoma pastebėti, kad vanduo užterštas, nei skonis, nei kvapas apie tai irgi neperspėja.

Tokių junginių aptikti galima tik ištyrus vandenį laboratorijoje, ko šulinių savininkai nėra įpratę daryti. Šitai ypač svarbu prisiminti kaime gyvenančioms ar su kūdikiais vasarojančioms mamoms, nes nitritams ir nitratams mažyliai ypač jautrūs.

Užsimanius atsigerti iš nežinomo šaltinio ar šulinio, reikia įvertinti aplinką. Jei šulinys priklauso negyvenamai, apleistai sodybai arba jo kaimynystėje yra daržas, tvartas, verčiau nerizikuoti.

Taisyklės, padedančios nesusirgti:

Kai kurias jau minėjome, o štai dar kelios ekspertų rekomendacijos:

• nesimaudykite ir nemaudykite vaikų vandens telkiniuose, jei jūs arba jie serga diarėja;
• gerai nusiprauskite po dušu prieš lipdami į baseiną; jūsų mažyliams ši taisyklė taip pat galioja (prieš maudynes ypač dėmesingai ir su muilu reikia nuplauti užpakaliukus);
• naudokite ausų kamštelius, prigludusias maudymosi kepuraites;
• plaukite rankas su muilu pasinaudoję tualetu, prieš gėrimų ir valgio ruošimą bei valgymą;
• gerkite fasuotą, virintą (ne mažiau kaip minutę), filtruotą vandenį; jei kyla įtarimų, veiksmingiausias būdas padaryti jį nekenksmingą – virinimas; antroje vietoje – filtravimas, trečioje – cheminis apdorojimas;
• pirkdami fasuotą vandenį būtinai atkreipkite dėmesį į datą, iki kada jis tinkamas gerti;
• nevartokite ledukų, jei nesate tikri, kad buvo sušaldytas švarus vanduo;
• venkite termiškai neapdorotų jūrų gėrybių ir žuvų;
• susiruošę į šalis, kurios negarsėja švara, apsvarstykite galimybę pasiskiepyti.