Kol apžiūrinėjame po visą butą iškabintas jos ir šviesaus atminimo vyro operos solisto Virgilijaus Noreikos nuotraukas bei paveikslus, vis slapčia stebiu ponią Loretą. Balerina visam gyvenimui lieka balerina. Ypatingas stotas, žvilgsnis, elegancija, tarsi viduje nešiotų kokias nors paslaptis. Baleto paslaptis – ji tarsi šviečia iš vidaus. Reta profesija, kuri žmogui suteikia tokią aureolę, apdovanoja ypatingomis galiomis.
„Tikrai reta profesija neša tiek šviesos ir tiek tamsos kaip baletas, – pritaria ponia Loreta. – Gal todėl, kad yra vaidmenų, kuriuos ne šiaip sukuri scenoje – juos išgyveni realybėje. Ir po dvidešimties metų gali nupasakoti, kaip beveik kiekvieną didesnį, ypatingesnį vaidmenį atlikai, kur suklydai, ką išgyvenai, – tarsi būtum šokusi jį vakar. Tik tu žinai, koks džiaugsmas ir koks skausmas ar trauma slepiasi po kiekviena šypsena nuotraukoje...“