Mariaus Kiltinavičiaus mylimoji Donata Šimkevičiūtė: „Susitikome pačiu tinkamiausiu metu“

Donata Šimkevičiūtė – iš Birštono kilusi vizažistė bei jogos instruktorė, kurios kelias iki šių veiklų buvo banguotas, tačiau dabar mergina teigia realizuojanti save ir pagaliau randanti vidinę ramybę.

„Būdama paauglė vis galvodavau, kaip greičiau iš to Birštono išvažiuoti – tame amžiuje man atrodė, kad miestelyje trūksta veiksmo. Vėliau teko pagyventi Vilniuje ir jame greitai pajutau, kaip man trūksta Birštono, jame esančios gamtos“, – pasakojimą pradeda pašnekovė.

Galiausiai mergina įsikūrė Kaune, kuriame gyvena jau metus. „Kaunas man patinka – čia ir miestas, ir gamta viename. Dažnai grįžtu ir į gimtąjį Birštoną, nes esu visiškas gamtos vaikas“, – šypteli ji.

Donata atvirauja, kad savęs paieškos užtruko, o gebėjimas matyti savyje tiek išorinį, tiek vidinį grožį buvo nelengvas iššūkis jai pačiai.

„Dirbu tiek su išorinio, tiek su vidinio grožio puoselėjimu – man atrodo, kad tai labai susiję tarpusavyje: jeigu galvosime tik apie savo išorę, niekada nepasieksime to tikrojo, gilesnio grožio, bet tuo pačiu – ir savo išorės negalime apleisti, juk tai – irgi mūsų visumos dalis.

Paauglystėje labai linkau būtent į išorinį grožį – neturėjau tos vidinės moteriškos energijos, tad ją bandydavau kompensuoti išvaizda. Vėliau panirau į kitą kraštutinumą – pradėjusi gilintis į dvasinius dalykus, pamiršau savo išvaizdą. Galiausiai supratau, kad mes žemėje ne veltui esame būtent savo kūne, savo išvaizdos, todėl nereikia koncentruotis tik ties kažkuo, pamirštant kitą savo pusę“, – pasakoja mergina.

Ją, kaip ir bene daugumą paauglių buvo ištikęs perdėtas savikritiškumas bei kompleksai dėl dalykų, kurie vėliau, atėjus brandai, pasirodė esą ne tik ne gėdingi, o atvirkščiai – netgi labai gražūs.

„Pavyzdžiui, strazdanas, kurios man dabar taip patinka, paauglystėje stengiausi kaip įmanydama maskuoti, labai kompleksuodavau, gėdijausi. Jeigu kas nors pasakydavo komplimentą – nežinodavau, kaip jį priimti, jis tarsi iššaukdavo priešingą reakciją negu turėtų daryti malonus žodis. Džiaugiuosi, kad tas etapas – jau praeityje, kad išmokau priimti, mylėti save tokią, kokia esu“, – šypteli.

Savęs priėmimas į Donatos gyvenimą pamažu atėjo tada, kai ji pradėjo praktikuoti jogą. Būtent ši veikla padėjo pamatyti pasaulį kur kas plačiau, o ir atrasti savo vietą jame. Būdama paauglė ji perskaitė knygą apie Visatos dėsnius – tai buvo bene pirmasis žingsnis gilesnio susidomėjimo vidiniais dalykais link.

„Anksti patyriau daug gyvenimo išbandymų – mano paauglystė buvo sudėtinga, tad jau jauname amžiuje pradėjo kamuoti egzistenciniai klausimai. Nors savo aplinkoje nieko nemačiau praktikuojant jogą, ji į mano gyvenimą atėjo natūraliai – tik nuėjusi į pirmąją jogos pamoką supratau, kad tai yra mano kelias. Joga sužavėjo tuo, kad visą teoriją galima pritaikyti praktiškai: viena yra skaityti apie tai knygas, o visai kas kita, kai gali tai „pačiupinėti“ praktiškai. Pirmi keli metai su joga buvo labai intensyvūs – pasinėriau į ją, galima sakyti, fanatiškai“, – prisipažįsta.

Vis dėlto fanatizmas aprimo ir prieš dvejus metus D.Šimkevičiūtė baigė jogos mokytojų kursus bei atrado šioje veikloje tikrąjį balansą – dabar ji organizuoja stovyklas moterims, daro retritus (tai – atsitraukimas nuo įprastos rutinos, susitelkimas į save, – aut.past.).

„Viena įdomiausių temų man – moteriškumas, moterų ir vyrų skirtumai. Vienu gyvenimo momentu buvau linkusi į feminizmą, bet vėliau supratau, kad, mano akimis, nėra teisingas tas kelias: vis dėlto mes, moterys, ne tik fiziologiškai, bet ir viskuo kituo skiriamės nuo vyrų“, – sako pašnekovė.

Dirbdama vizažiste ir rūpindamasi kitų moterų grožiu, Donata pritaiko ir žinias iš jogos – klientės mielai su ja pasidalina dvasiniais išgyvenimais. Meditacinė muzika, smilkalų kvapas – ir paprasta grožio procedūra patampa savotišku ritualu.

„Moterys ateina tiesiog pasigražinti, nieko daugiau nesitiki, o mes pradedame nuoširdžiai kalbėti apie gilius dalykus, taigi esu girdėjusi komplimentų, kad išeina pasigražinusios ir išvaizdą, ir kiek nurimusios viduje – tai man didelis įvertinimas!“ – džiaugiasi D.Šimkevičiūtė.

Piešimas, kuris išlaisvina

Meniškos sielos Donata pasakoja ir apie dar vieną savo aistrą – piešimą. Tėvai į meno mokyklą ją nuvedė dar visai mažutę, ikimokyklinio amžiaus.

„Piešimas yra didelis mano džiaugsmas. Atrodo, kad tai dalykas, kuris man gyvenime lengviausiai išeidavo. Mokykloje vis ieškodavau prasmės, o štai piešimui motyvacijos niekada netrūko – ne vienerius metus tai dariau labai intensyviai. Tai – mano meditacija“, – sako ji.

Vis dėlto atėjus paauglystei Donata piešimą buvo apleidusi ir nuo jo nutolusi, o baigusi mokyklą panėrė į studijas ir darbus, taigi laiko mielai veiklai tarsi nebelikdavo.

„Atradus jogą, meditaciją, piešimas ir vėl grįžo į mano gyvenimą ir sužibėjo naujomis spalvomis – paremtas nebe tik siurrealistiniais motyvais, nes atsirado ir žmonių, tarsi kito, nežinomo pasaulio motyvų. Piešdama nurimstu, pailsiu“, – pasakoja mergina.

Meilė, ištikusi pačiu laiku

Donatos nuotrauka kartu su krepšinio treneriu Mariumi Kiltinavičiumi visai neseniai apskriejo žiniasklaidą, o pats Marius nedaugžodžiaudamas patvirtino, kad jiedu pora.

Žmonės.lt D.Šimkevičiūtė atskleidžia daugiau detalių apie judviejų santykius. Pora susipažino atsitiktinai – Donata vienoje stovykloje dalyvavo kartu su Mariaus seserimi, kuri juodu ir supažindino.

„Esu jai labai dėkinga, viskas vyko kaip filme. Įsitikinau, kad jeigu leidi gyvenimui tave stebinti, jis ir nustebina“, – šypteli.

Mergina neabejoja – užteko vieno susitikimo, kad juodu su Mariumi suprastų, jog tikrai bus ir antras, ir trečias, ir... nesuskaičiuojama jų galybė.

Pamačiau Mariaus akis ir visi planuoti „patikrinimai“ buvo pamiršti akimirksniu.

„Jau po pirmo susitikimo nebegalėjome vienas be kito, išsyk sulipome. Viskas vyksta labai natūraliai, kartais net patys stebimės. Mes labai panašūs viskuo – iki smulkmenų. Juokiamės, kad mudviejų net eisena vienoda. Nors mūsų gyvenimo būdas labai panašus, bet kartu yra ir skirtumų, tačiau pradėję būti poroje mes juos visiškai natūraliai priėmėme, papildome vienas kitą“, – pasakoja Donata.

Vienas iš šių skirtumų – krepšinis. Mergina juokiasi, kad nutiko būtent tai, ko bijojo, tačiau dabar į skirtumus ji žvelgia stengdamasi suprasti, o ne atstumti.

„Kai pagalvodavau apie savo antrą pusę, man šmėsteldavo mintis, kad tik nebūtų koks nors krepšinio fanas ar panašiai, nes tą krepšinį juk taip dažnai rodo! – juokiasi Donata. – Vis dėlto susipažinusi su Mariumi supratau, kad tai tiesiog bus dalykas, kurį aš turėsiu priimti, dėl šių santykių esu daug kam pasiryžusi. Be to, nebesu tokia kategoriška, kaip seniau – dabar neskubu sakyti „ne“, esu atvira naujiems atradimams, nes nežinai, ką ir kodėl gyvenimas tau atneša.“

Donata prisiminė, kad Marius jos dėmesį patraukė dar visai vaikystėje, kuomet ji pirmąkart išvydo tuomet dar dainininko karjerą darantį mylimąjį per televizorių.

„Marių buvau įsimylėjusi dar vaikystėje – pamenu, buvau maždaug šešerių metų, žiūrėjau televizorių, grojo grupė N.E.O., pamačiau Mariaus akis ir man nubėgo šiurpulikai. Pamenu, tada pagalvojau, kad turbūt žmonėms taip būna, kai jie įsimyli“, – šypteli Donata.

Surimtėjusi priduria, kad likimas juodu iš tiesų suvedė nei per anksti, nei per vėlai – dabar yra tas laikas, kai jiedu jau turi pakankamai patirties ir tiki, jog gebės puoselėti santykius.

„Su Mariumi jaučiame, kad susitikome pačiu tinkamiausiu metu. Manome, kad mums reikėjo išmokti tam tikras pamokas, kad galėtume susitikti ir savo santykius pakelti į visiškai kitokį lygį“, – sako D.Šimkevičiūtė.

Tiki bendra ateitimi

Ramybę mėgstanti ir netikėto viešo dėmesio sulaukusi Donata atsidurti šalia žinomo vyro nebijojo, nors ir nesitikėjo sulaukti tiek dėmesio – jam ištikus tiesiog suprato, kad yra kaip yra, nes nei bėgti, nei slapstytis jiedu sako neturintys priežasčių.

„Stengiamės į susidomėjimą mumis žiūrėti su šypsena. Nesitikėjome sulaukti tiek dėmesio, o kai sulaukėme – maniau, kad neskaitysiu jokių komentarų, tačiau taip išėjo, kad paskaičiau ir buvau maloniai nustebusi: dauguma buvo gražūs, žmonės mudu sveikino. Buvo ir tokių, kurie rašė, kad laimė mėgsta tylą, kad nereikia jausmų demonstuoti viešai, bet stengiuosi nesureikšminti tokių pasakymų – žmonės kalba ką jie nori, o mudu nieko blogo nepadarėme, tad nesislapstome. Jokių paslapčių neturiu, elgiuosi natūraliai ir tiek.

Dėl šių santykių esu daug kam pasiryžusi...

Bendrą nuotrauką į socialinius tinklus įsikėlėme neturėdami jokio kito tikslo, kaip tiesiog besidžiaugdami savo laime, visiškai natūraliai ir be jokių apmąstymų kas, ką ir kodėl dabar pagalvos ar pasakys“, – atvirauja mergina.

Ir nors kartu pora skaičiuoja tik pirmuosius mėnesius, neabejoja – kartu jų laukia gražus kelias.

„Sakoma, kad laimingi žmonės laiko neskaičiuoja – pritarčiau šiai minčiai. Mudu kartu dar visai neilgai, tačiau per tą laiką supratome daug dalykų, neturime abejonių, kad būsime kartu. Nors, prisipažinsiu, prieš sutikdama Marių galvojau, jog dabar, kai pradėsiu bendrauti su vyru, kurį laiką jį tikrinsiu. Po buvusių patirčių mano protas sakė, kad dabar turėčiau būti atsargesnė, tačiau galima planuoti viena, o  nutinka visai kitaip – pamačiau Mariaus akis ir visi planuoti „patikrinimai“ buvo pamiršti akimirksniu“, – juokiasi D.Šimkevičiūtė.