Marijos Duobaitės kelias į suvokimą: „Neverta kompleksuoti dėl apvalių formų. Svarbiausia – meilė sau“

Ir staiga išgirstu iš vieno jauno vaikino lūpų pašaipią frazę: „Galėtų bent pasportuoti, o tai vis valgo ir valgo... Būtų tikrai graži, jei būtų lieknesnė“.

Tiksliai dabar negalėčiau atsiminti, apie ką ėjo kalba. Bet, akivaizdu, kalbėjo apie stambią merginą. Kiekvieną kartą, išgirdus tokias frazes, viduje man užverda pyktis“, – tikina nuo pat vaikystės su antsvoriu kovojusi Marija Duobaitė.

Šiuo metu Marijai jau 31-eri ir nors standartiniais modelio figūros išmatavimais ji pasigirti ir negali, moteris dėl savo išvaizdos nė kiek nekompleksuoja. Tam, kad pamiltų save, Marijai teko daug patirti ir išmokti. Pati moteris pripažįsta, kad šis kelias lengvas nebuvo, tačiau dabar ji išdidžiai gali pasakyti esanti patenkinta savo apvaliomis, tačiau proporcingomis kūno formomis.

Gimusi ir augusi Kaune – šiame mieste baigusi mokyklą, studijas ir maždaug prieš penkerius metus persikrausčiusi į Vilnių, Marija išmoko gyventi sveikai, pakeitė savo požiūrį ir šiuo metu įkūrusi apvalioms moterims skirtą klubą Apvalutes[.LT] ji svajoja kada nors ir Lietuvoje pakeisti požiūrį į stambias moters kūno formas.

– Marija, papasakokite apie save: kada ir kas paskatino atkreipti dėmesį į savo kūną?

– Daugelis mano giminės moterų yra gan apvalių formų – stambi ir mano mama, ir mano sesuo. Aš ir pati nuo vaikystės buvau kiek apvali, tačiau tuo metu daug sportuodavau – lankiau gimnastiką, baseiną, baletą. Deja, būdama 9-erių susirgau bronchine astma ir migrena, tad teko atsisakyti sporto ir ištverti sudėtingą gydymą, po kurio ir priaugau daugiausia kilogramų. Tuo metu daug sportuoti tiesiog negalėjau – nuo fizinio ir emocinio pervargimo mane dažnai kankindavo labai stiprūs migrenos priepuoliai.

Vis tik bandžiau lankyti šokius, aerobiką, bėgioti, bet neištverdavau nė penkių minučių treniruotės. Nuolat viskas baigdavosi sustiprėjusia astma ir galvos skausmais.

Turbūt labiausiai dėmesį į savo figūrą atkreipiau būdama 14-os metų, kuomet nuvykusi į įvairias stovyklas pradėdavau pastebėti kreivus paauglių žvilgsnius ir ne itin malonias replikas. Tuomet nusprendžiau kiek koreguoti savo mitybą, tačiau tai nebuvo lengva, mat buvau priklausoma nuo savo šeimos valgiaraščio. O pas mus ant pietų stalo nuolat būdavo įvairių miltinių patiekalų, bulvių, mėsos – žodžiu, tradicinė lietuvių virtuvė.

Būdama 16-os metų vėl bandžiau grįžti prie sporto. Ir jau ne tik dėl lieknėjimo, bet apskritai dėl geresnės savo savijautos. Iš pradžių mankštinausi namuose savarankiškai, atlikdama įvairius pratimus, motyvacijos visuomet užtekdavo, tik tai tęsdavosi ik tol, kol vėl susirgdavau. O susirgus bent jau mėnesiui sportą tekdavo apleisti.

Daug kas pasikeitė baigus mokyklą ir radus pirmąjį darbą. Tuomet turėjau savo lėšų ir galėjau jas išleisti tam, kam labiausiai ir norėjau – užsirašiau į moterų sporto klubą.

– Ar greitai pasimatė pirmieji rezultatai?

– Jie pasimatė jau po pusmečio, tačiau lieknesnė netapau, atvirkščiai – svoris dar labiau padidėjo, tačiau tik dėl to, kad pradėjo formuotis raumenys, bet kūno formos tapo kiek dailesnės. Negana to, gerokai pagerėjo ir mano savijauta. Pradėjusi studijuoti ir gaudama stipendiją nusprendžiau nusipirkti dviratį-treniruoklį – jį mindavau namuose kiekvieną dieną maždaug vieną ar pusantros valandos.

– O kaip tuomet atrodė jūsų mityba?

– Vos pradėjusi dirbti ir galėdama sau tai leisti, pradėjau maitintis atskirai nuo tėvų. Pradėjau valgyti daugiau vištienos, įvairių baltyminių produktų, daržovių, nusprendžiau nevalgyti po 18 valandos.

Taip pat skaitykite: Ji24.lt konferencijoje – mitybos specialistė Vaida Kurpienė: „Per pusmetį numečiau 24 kg“

Nusprendžiau valgyti tik du kartus per dieną: ryte ir po pietų – maždaug 14 valandą. Laikytis šio režimo buvo labai sunku, tačiau ir jis nedavė jokių rezultatų.

Žinoma, kai buvau jauna, tų sveikos mitybos žinių gerokai trūkdavo, tad būdavo, kad perskaitau kokiam žurnale apie „stebuklingą“ dietą ir pradedu jos laikytis. Esu jų bandžiusi labai daug ir įvairių, tačiau man jos nepadėjo. Motyvacijos joms man visuomet užtekdavo, tačiau aš tiesiog nesulaukdavau jokių rezultatų.

Atsimenu, dar studijuodama universitete, nusprendžiau valgyti tik du kartus per dieną: ryte ir po pietų – maždaug 14 valandą. Laikytis šio režimo buvo labai sunku, tačiau ir jis nedavė jokių rezultatų.

Galiausiai supratau, kad dietos be galo stipriai išbalansuoja visą organizmą ir net jei ir pavyksta numesti vieną ar du kilogramus, jie paskui vėl grįžta, o kartais – net ir dvigubai. Ir grįžta ne tik kilogramai, bet ir kyla labai rimtų bėdų su sveikata. Po visų šių dietų buvau stipriai susigadinusi organizmą – vienu metu jis tiesiog nepriimdavo jokio maisto, mane nuolat pykindavo, o naktimis aš beveik neužmigdavau. Tada pavyko atsikratyti 20 kilogramų, bet kas iš to – po kurio laiko visi jie grįžo su kaupu.

– Kaip paauglystėje ar studijų metais sekdavosi bendrauti su savo bendraamžiais? Ar nebūdavo sunku išgirdus, kaip minėjote, skaudžias jų replikas?

– Paauglystėje galbūt nelabai buvau jautri, tad mažai ir kreipdavau dėmesį į įvairias replikas, tačiau buvau pakankamai užsidarusi savyje. Negalėčiau akcentuoti, kad sunkiausia būdavo ištverti tas replikas. Ne. Daug sunkiau būdavo nueiti į drabužių parduotuvę, ypač paauglystėje: juk norėdavosi nusipirkti gražių drabužių, tačiau tinkamo dydžio nerasdavau. Būtent tada mane apimdavo didžiausias ašaras išspaudžiantis skausmas.

Po visų šių dietų buvau stipriai susigadinusi organizmą – vienu metu jis tiesiog nepriimdavo jokio maisto, mane nuolat pykindavo, o naktimis aš beveik neužmigdavau. Tada pavyko atsikratyti 20 kilogramų, bet kas iš to – po kurio laiko visi jie grįžo su kaupu.

Dėl to negalėdavau normaliai bendrauti su savo bendraamžiais, jaustis graži, džiaugtis savo kūnu. Nors dėmesio iš vaikinų man netrūkdavo, negalėdavau „perlipti per save“ ir tinkamai su jais bendrauti.

Tik gerokai vėliau, būdama gal 25-erių, susipažinau su vienu vaikinu, kuriam tiesiog patiko pilnesnės, apvalių formų moterys. Mano aplinkoje tokių vyrų, kuriems patinka apvalesnės moterys, pradėjo vis daugėti, sulaukdavau iš jų komplimentų, gražių žodžių, ir pamažu pradėjau kitaip į save žiūrėti.

– Kaip tas vyrų dėmesys jus pakeitė? Kaip pasikeitė jūsų požiūris į savo kūną, į save? Kaip pradojote vertinti?

– Supratau, kad reikia pažvelgti į save ne iš savo kūno formų pozicijos, bet iš asmeninių savybių pozicijos. Vėliau dar pradėjau domėtis apvalių kūno formų moterimis, gyvenančiomis užsienyje, ypač taip vadinamais „plius size“ modeliais Rusijoje ir Amerikoje. Vis žiūrėdavau į save veidrodyje ir nuolat sau sakydavau, kad esu graži.

Ir tuomet įvyko stebuklas – aš pamilau save.

Pamilau visus savo kūno apvalumus. Pamilau kiekvieną kūno lopinėlį. Atsirado energijos toliau domėtis sveika mityba, organizmo savireguliacijos metodais, sportu. Persikrausčiusi į Vilnių rimtai susidomėjau stalo tenisu ir kartu su draugu, kuris taip pat turėjo antsvorio, pradėjau jį lankyti, tuo pat metu namuose savarankiškai praktikuodama lengvąjį kultūrizmą.

Taip pat skaitykite: Kita lieknumo kulto pusė: kokie sveikatos pavojai tyko „lieknųjų nutukėlių“

Maždaug po metų kartu su draugu tapome to klubo stalo teniso instruktoriais. Abu siekėme numesti papildomų kilogramų. Ir nors jam tai pavyko, o man ne, daryti tai kartu mums sekėsi daug geriau.

Prieš metus dar pradėjau ir bėgioti – visada apie tai svajojau ir džiaugiuosi, kad dabar nubėgti galiu jau visai nemažai. Pradėjusi vos nuo penkių minučių bėgiojimo treniruočių, dabar jau galiu bėgioti ir visą valandą.

– O kaip jūsų savijauta? Jau nepasitaiko astmos ar migrenos priepuolių?

– Pasitaiko, tačiau jau gerokai rečiau. Sunkiau yra su migrena, nes užtenka kartą per vėlai pavalgyti, neišsimiegoti, ir jau kyla stiprūs galvos skausmai. Šiuo metu stengiuosi laikytis režimo: miegoti einu 23 val., keliuosi – 6 val., valgau penkis kartus per dieną ir visada tuo pat metu.

Manau, ir pakitęs mano valgiaraštis labai stipriai prisidėjo prie to, kad migrenos priepuolių sumažėjo – anksčiau man jie kildavo mažiausiai kartą per savaitę, o dabar jau – vieną–du kartus per mėnesį. Pamenu, studijų metais man galvą skaudėdavo praktiškai kasdien, tad džiaugiuosi, jog dabar mano savijauta žymiai pagerėjusi. Man tai turbūt yra pats didžiausias sveikos mitybos laimėjimas. Ką jau kalbėti apie tai, kiek daug energijos dieną turiu, kuri man puikiai praverčia sportuojant.

– Tai kaip gi šiuo metu atrodo jūsų valgiaraštis ir mitybos režimas?

– Iš tiesų labai daug domėjausi sveika mityba, skaičau daug literatūros, konsultavausi su specialistais. Supratau, kad privalau reguliariai maitintis ir nepersivalgyti vakarais. Šiuo metu rytais stengiuosi visuomet valgyti sveikas košes arba kiaušinius, taip pat daržoves. Maždaug 10 valandą sukremtu kokį sveiką užkandį (traputį ar suvalgau graikiško jogurto), išgeriu kavos. Tiesa, sugebėjau išmokti ją gerti be cukraus, nors ir buvo sunku jo atsisakyti.

Vis žiūrėdavau į save veidrodyje ir nuolat sau sakydavau, kad esu graži. Ir tuomet įvyko stebuklas – aš pamilau save.

Per pietus valgau mėsą su daržovėmis arba pilnagrūdžius makaronus, ruduosius ryžius. Po pietų, maždaug 15 valandą, vėlgi užkandu, o vakarienei renkuosi daugiau baltyminius produktus, valgau mėsą, žuvį, tuną ir panašiai. Per dieną stengiuosi vartoti ir kuo daugiau vandens – jo išgeriu bent 3 litrus.

Visiškai vengiu riebaluose kepto maisto arba taip vadinamo „sudeginto“ maisto. O jei užsinoriu saldumynų, stengiuosi valgyti juos pirmoje dienos pusėje, kai medžiagų apykaita yra greičiausia.

– O koks yra jūsų pačios požiūris į šiuolaikinėje visuomenėje kuriamus moters grožio standartus?

– Manau, svarbiausia yra sveikata ir kiekvienai merginai ar moteriai derėtų suprasti, jog neįmanoma visoms įtilpti į tuos nustatytus 90-60-90 figūros rėmus. Juk skiriasi ir kaulų struktūra, ir genetika, ir dar daug kitų dalykų.

Taip pat skaitykite: Patyrėte „jo–jo“ efektą? Sužinokite, ką daryti toliau

Sveika moteris kartu yra ir graži moteris – ji nesivaiko kažkokių kuriamų grožio standartų ir nealina savo organizmo vien tam, kad tilptų į nustatytus rėmus. Jai neturėtų būti svarbu tai, ką sako aplinkiniai, nes ji – myli save tokią, kokia ji yra. Kaip jau sakiau, žaviuosi „plius size“ modeliais ir norėčiau, kad ir Lietuvoje ši sfera prigytų.

Prieš porą metų aš pati bandžiau įsteigti apvalių kūno formų moterims skirtą klubą, kuris jas vienytų ir padėtų bendrauti tarpusavyje. Tačiau supratau, kad Lietuvos moterų mentalitetas kiek kitoks – jos dar labai kompleksuoja, nepasitiki savimi. Tuomet klube buvo gal šimtas dalyvių, tačiau bendravimas nelabai sekėsi, todėl po kurio laiko klubo veikla nutrūko.

– Šiuo metu klubą Apvalutes[.LT] vėl įkūrėte „Facebook“ tinkle, tad kokie dabar yra jūsų tikslai ir klubo vizija?

– Degu noru pasidalinti savo pozityviu požiūriu į apvalias formas su kitomis panašiomis panelėmis, kurios taip pat aktyviai gyvena ir džiaugiasi kiekviena savo gyvenimo minute, todėl ir nusprendžiau vėl atnaujinti klubo veiklą.

Pamenu, studijų metais man galvą skaudėdavo praktiškai kasdien, tad džiaugiuosi, jog dabar mano savijauta žymiai pagerėjusi. Man tai turbūt yra pats didžiausias sveikos mitybos laimėjimas.

Šiuo metu narių dar nėra daug, bet norėčiau, kad Lietuvos moterys būtų drąsesnės, kad jos nebijotų puoštis, rodyti save ir liautųsi kompleksuoti dėl apvalių savo kūno formų.

Suburdama apvalių formų merginas norėčiau ir kiek pakeisti visuomenės požiūrį į jas, parodyti, kad apvalios moterys taip pat gražios, stilingos, aktyviai bei įdomiai gyvenančios asmenybės.

Norėčiau su jomis rengti susitikimus, motyvuoti ar įkvėpti joms pasitikėjimo savimi. Turiu keletą pažįstamų ir užsienyje – savo šalyje jos yra žinomi „plius size“ modeliai ir veda mokymus, tad ateityje norėčiau bendradarbiauti ir su jomis. Galbūt kažkada pavyktų atverti šią neišnaudotą mados nišą ir Lietuvoje.

– Ką jūs pati, remdamasi savo patirtimi, galėtumėte patarti apvalių kūno formų merginoms, kurios pernelyg kompleksuoja dėl savo išvaizdos?

– Pirmiausia patarčiau neklausyti kitų moteriškos lyties atstovių ir nesistengti siekti kažkokių išgalvotų standartų. Antra – išmokite būti atviresnė ir stenkitės kuo daugiau praplėsti vyriškos lyties atstovų draugų ratą. Taip pat – išmokite pažinti save ir suprasti, kokia esate ir kokia norite būti, o save keisti visuomet pradėkite iš pradžių nuo savo vidaus, tai yra nuo savo psichologijos, ir tik tada žvelkite į savo išorę.

Norite papasakoti įkvepiančią ir pozityvią savo istoriją? Pasidalinti sunkiais išgyvenimais ar panašaus likimo asmenis įkvėpti motyvacijos? Rašykite mums el. paštu ji24.lt@ji24.lt.