Marius Lucka su mylimąja Deimante laukiasi pirmagimio: Antazavėje – jautrus nėštumo kadras
Kūrybininko Mariaus Luckos ir jo mylimosios keramikės Deimantės Maciūtės gyvenimai neužilgo apsivers aukštyn kojomis. Švęsdamas savo 32-ąjį gimtadienį vyras pranešė džiugią naujieną – pora laukia pirmagimio.
Stulbinančią naujieną M.Lucka pranešė socialiniame tinkle „Instagram“. Paviešintoje nuotraukoje matyti už nėščiosios pilvelio rankas susidėjusi Deimantė ir jos palaikymo komanda – iš vienos pusės stovi poros katinas, o iš kitos šuo. Įrašu jiedu sutiko pasidalinti ir su Žmonės.lt skaitytojais.
„Šiandien (ketvirtadienį, – aut.past) prieš 32 metus patekau į žemę. Apsidairęs aplink ar užmerkęs akis, negaliu suskaičiuoti visų patirčių, kuriomis buvau apdovanotas.
Kai dabar pagalvoju apie savo gyvenimo pradžią ir aplinką, kurioje augau, tai dabartį suvokiu kaip visišką stebuklą. Bet iš kur toji gyvastis, iš kur tas gyvatas pripildantis mumyse jėgų ir noro pasiekti šviesą…“ – rašė M.Lucka.
Portalui Žmonės.lt M.Lucka atskleidė, kad vaikelis pasaulį išvys jau vasaros pradžioje. Tačiau atskleisti lyties kol kas nepanoro.
Taip pat skaitykite: Antazavėje įsikūręs Marius Lucka – apie nykstantį kaimą, blaivią vasarą ant dviračio ir skulptūras šviesuoliams
Primename, kad Marius ir Deimantė sostinę iškeitė į lėtesnį gyvenimą Zarasų rajone – jiedu gyvena Antazavėje.
Antazavė ir Zalvio krantas – Mariaus vaikystės vietos. Čia gyveno jo šviesaus atminimo močiutės, kurią vadina baba, sesuo. Jis čia žvejodamas, nardydamas, su baba uogaudamas, rinkdamas grybus leisdavo vasaras – šiame Aukštaitijos kaime visuomet jautėsi savas. Tad vietinių per daug nenustebino, kai prieš keletą metų šimtametės sodybos vietoje nusprendė pasistatyti namą.
„Tada skaičiau Tolstojaus „Karą ir taiką“. Taip susižavėjau ten aprašomais namais iš pusės metro storumo rąstų! Nusprendžiau, kad ir man kur nors reikia tokių savajam rasti“, – džiaugiasi, jog idėją įgyvendinti pavyko. Tikisi, kad iš storų pušų suręstame name galės gyventi kelios kartos.
Tiesa, iš pradžių tą būstą statė tarsi spintą – kaip vietą, kur galėtų saugoti savo knygas, kitus brangius daiktus. Kai namas išdygo, vis atvažiuodavo čia pabūti. Net nepajuto, kaip pradėjo gyveni nuolatos – taip penkeri metai praėjo... „Čia jaučiu savo šaknis, semiuosi kūrybinės stiprybės“, – duodamas interviu žurnalui „Žmonės“ sakė Marius Lucka.
