Daugeliui skaitytojų Mary SHELLEY (1797–1851) – vienos knygos autorė. Jos „Frankenšteinas“ tapo pirmu fantastiniu siaubo romanu ir nesibaigiančiu įkvėpimo šaltiniu švenčiantiems Heloviną. Tai nebuvo atsitiktinė devyniolikmetės merginos sėkmė – visas jos gyvenimas vedė prie šio gotikinio šedevro.
Rašytojo ir feministės dukra
Visiems to meto Londono intelektualams ji pirmiausia buvo Williamo Godwino ir Mary Wollstonecraft dukra. Abu merginos tėvai – progresyvūs amžiaus mąstytojai, nepripažįstantys tradicijų, niekinantys dieviškuosius ir žmogiškuosius įstatymus, – buvo įsitikinę, kad žmonės privalo kliautis protu, moraliniu jausmu, o ne religinėmis dogmomis. Valstybė bet kokia savo forma žudo individo laisvę, o religija egzistuoja, kad palaikytų neteisingą socialinę sistemą. Jiedu buvo susituokę, bet garsiai smerkė vedybas kaip įteisintą moters baudžiavą.
Mary užaugo kartu su netikra seserimi Fanny Imlay, kuri gimė iš nesantuokinio motinos ir amerikiečių verslininko ryšio. Godwinas dėl to žmonos niekada nekaltino. Mary visiems prisistatydavo kaip mis Wollstonecraft Godwin, pirmenybę teikdama motinos pavardei, o tik paskui tėvo.
Mary Wollstonecraft mirė po gimdymo praėjus vienuolikai dienų, palikusi vyro globai naujagimę ir trimetę pirmagimę Fanny. Giliai sielvartaudamas Godwinas pirmuosius metus rašė velionės žmonos biografiją – patologiškai atvirą tais laikais knygą apie moters, visą gyvenimą pažeisdavusios moralines ir socialines normas, likimą: nesantuokinius romanus, iš jų gimusį vaiką, meilę trise, įtartinai artimą draugystę su moterimis, bandymus žudytis ir apie kankinančią mirtį gimdant. Knyga sukėlė visuotinį skandalą. Užteko vien pavardės „Godwinas“, kad padorūs britai imtų žegnotis.