Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 7 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

Kasmet prieš Sausio 13-ąją vienas dažniausiai skambančių vardų – ilgametės „Panoramos“ ir „Vakaro žinių“ vedėjos Eglės BUČELYTĖS. Ir jai kaskart suvirpa širdis artėjant svarbioms valstybės datoms – ir sausį, ir vasarį, ir kovą. Jau daugiau nei tris dešimtmečius šiais simboliniais kovos už Lietuvos laisvę žiemos mėnesiais ji tampa mūsų laisvės veidu.

Užauginusi ir išleidusi į gyvenimą daugiau kaip šimtą našlaičių, pamestinukų, beglobių viena pirmųjų lietuvių aktorių profesionalių Stanislava JAKŠEVIČIŪTĖ-VENCLAUSKIENĖ (1874–1958) ilsisi lietuvių kapinėse Voterberyje (JAV). Lietuvai vėl tapus nepriklausoma valstybe, jos dukros Danutė ir Gražbylė padovanojo Šiauliams tėvų rūmus, plačiai žinomus kaip namai ant Pasadnos ulyčios. Su sąlyga, kad juose amžinai bus muziejus.

Taip savo gelbėtojų anūkei prisakė pasaulyje pripažintas, Kelmėje gimęs žydų kilmės rašytojas Icchokas MERAS (1934–2014). Jis pirmasis Lietuvoje pradėjo sovietinėje imperijoje uždraustą Holokausto temą. Meniškai – jaunatviškais apsakymais, suvertais į knygelę „Geltonas lopas“. Tik mažai kas tuomet, 1960-aisiais, įtarė, kad tai – ne jaunuolio išmonė, o autobiografijos epizodai.

Yra patiekalų, sušildančių ne tik gomurį, bet ir širdį. Vienas tokių – šiandien visame pasaulyje mėgstama LAZANIJA. Italų gastronominės kultūros simbolis, prie stalo suburiantis šeimą ir draugus.