Mažos ir didelės Perlojos respublikos kovos

Aukščiausias Lietuvoje paminklas Vytautui Didžiajam, 1931-aisiais atidengtas Perlojoje, visais laikais traukdavo patriotiškai nusiteikusius lietuvius / Perlojos istorijos muziejaus nuotrauka
Aukščiausias Lietuvoje paminklas Vytautui Didžiajam, 1931-aisiais atidengtas Perlojoje, visais laikais traukdavo patriotiškai nusiteikusius lietuvius / Perlojos istorijos muziejaus nuotrauka
Jurga ČEKATAUSKAITĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Šiemet nedidelis Dzūkijos miestelis Perloja turbūt vėl rinksis į iškilmes – vasarą sukaks 90 metų, kai atidengtas aukščiausias Lietuvoje paminklas Vytautui Didžiajam. Pastatytas garsiausio LDK kunigaikščio 500-ųjų mirties metinių proga paminklas atlaikė visą sovietmetį ir rimtus bandymus būti nušluotas nuo žemės paviršiaus. Simboliška, kad jį išsaugojo žemė, kurioje Lietuvos nepriklausomybės pradžioje atsirado ir legenda virto PERLOJOS RESPUBLIKA.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto skulptūra ir Perlojos respublika, gyvavusi 1918–1919 metais, tiesiogiai nėra susiję. Tačiau 8,3 metro aukščio paminklas su postamente iškaltais žodžiais „Vytaute Didysai! Gyvas būsi, kol gyvas nors vienas lietuvis“ nuolat traukdavo patriotiškai nusiteikusius žmones išsukti iš Vilniaus–Varėnos kelio į netoliese esantį miestelį prisiminti istorijos ir pagerbti praeities – taip pat nepriklausomybės kovų – didvyrių. Sovietmečiu tokie bandymai ne visiems baigdavosi laimingai.