Buvęs karališkosios virtuvės šefas atskleidžia, ko vengiama monarchų virtuvėje

Rugpjūčio pradžioje princas Philipas oficialiai išėjo į pensiją, o karalienė pastaruoju metu tik kiek sumažino savo neaprėpiamos veiklos apimtį ir tempą. Anot virtuvės šefo Darreno McGrady, dirbusio karališkajai šeimai nuo 1982-ųjų iki 1993-iųjų, už savo sveikatą karališkoji pora gali dėkoti ne tik geriems genams. „Jos Didenybė gali valgyti, ką nori ir kiek nori, tačiau to nedaro – ji sau niekur nenuolaidžiauja“, – interviu CNN tvirtino virėjas, Jos Didenybės įpročius prie stalo aprašęs knygoje „Eating Royally“.

Karalienė visuomet pasitenkina mažomis porcijomis, jai patiekiamas maistas – visuomet šviežias. „Karalienė valgo, kad gyventų, o princas Philipas gyvena tam, kad valgytų“, – sakė virėjas. Princas mėgsta pats sukiotis prie grilio, yra puikus šefas, o jo požiūris į maistą – paprastas kaip kariškio. McGrady prisiminė, kaip kartą užėjęs į virtuvę princas pasidomėjo, kas bus vakarienei. Kai virėjas atidarė šaldytuvą, pamatė jame personalui paruoštus avienos maltinius. „Ar negalėtumėte ir mums patiekti jų?“ – paklausė. „Nes jam patinka paprastas maistas, kurį valgo jo pavaldiniai“, – tikino buvęs šefas.

Ypatingų įmantrybių ant kasdienio karališkojo stalo nėra. Paprastai valgiaraštyje – daug keptų žuvų ir vištienos, garnyrui patiekiama daržovių, kurių nemažai auginama pačios karalienės valdose. Karališkoji pora mėgsta ir vaisius. Bananus monarchė valgo „ne kaip beždžionė, bet pjaudama po gabalėlį ir pasmeigdama šakute“, o kriaušes – kaip virtus kiaušinius: nupjauna viršų ir kabina šaukšteliu. Nors per priėmimus sutuoktiniai valgo ir patiekalus iš bulvių ar makaronų, duoną, ant rūmų stalo šie produktai atsiduria itin retai. Karalienei Elizabeth II ir princo Philipui patiekiamos porcijos nėra didelės, tačiau jiedu nesilaiko dietų. „Tikrai nemanau, kad kur nors Bakingemo rūmuose yra ir rūsys su svarmenimis, – juokėsi virtuvės šefas. – Bet karalienė iki šiol beveik kasdien jodinėja ir vedžioja šunis, todėl fizinės veiklos jai tikrai užtenka.“

Karališkojoje virtuvėje vengiama česnakų, nors princui Philipui ir patinka jais paskaninti valgiai. „Kai pora vasarodavo Balmoralo pilyje ir karalienė kur nors trumpam išvykdavo, mes jam gamindavome steiką su česnaku, – neslėpė. – Tačiau grįžusi monarchė neturėdavo pajusti kvapo. Karalienei nuo mažens įskiepyta, jog išauklėti žmonės česnakų nevalgo, kad iš burnos nesmirdėtų.“

Karališkoji pora nevengia saldumynų. „Karalienė yra tikra šokoholikė, – teigė McGrady. – Ir kuo šokoladas tamsesnis, tuo geriau.“ Mėgstamiausias karalienės desertas – šokoladinis biskvitinis tortas, jo likučius ji vežasi net keliaudama į kitą rezidenciją. „Jei karališkajai šeimai patiekiamas bet kuris kitas tortas, jie atsipjauna po gabalėlį, o likusį gali pabaigti virtuvės kolektyvas. Tačiau su šokoladiniu biskvitiniu viskas kitaip – Elizabeth II jo valgo kasdien, kol pabaigia. Ir niekas nedrįsta jo net paliesti!“ – pasakojo virtuvės šefas.

Karalienė nemėgsta permainų. Todėl kiekvienas naujas virėjas privalo viską pradėti kone nuo nulio (tokios lemties esą neišvengtų nė Gordonas Ramsay ar Jamie Oliveris), naujokas turi gaminti būtent tokį maistą, prie kokio yra įpratusi karališkoji pora. Maža to, kaip pajuokavo McGrady, Elizabeth II mieliau leidžia pinigus žirgams ir balnams nei virtuvės įrangai – kai kurie puodai ir įrankiai čia yra dar iš karalienės Viktorijos (1819–1901) laikų...

Monarchė gali grąžinti į virtuvę patiekalą ne tik dėl to, kad jis jai nepatiko, bet ir todėl, kad šis neatitinka sezono: vasarą kone kasdien desertui valgiusi žemuoges, sausį ji prie jų net neprisilies, o virtuvės darbuotojams duos velnių už tai, kad maitina ją modifikuotomis uogomis.

Gandus, jog Elizabeth II rytą pradeda nuo džino ir per dieną ne kartą pakelia taurelę, McGrady kategoriškai paneigė: „Jei ji tikrai gertų tiek, kiek rašo kai kurie internautai, būtų nuolatos apsvaigusi.“ Anot jo, mėgstamiausias monarchės gėrimas tikrai yra džino ir aperityvo „Dubonnet“ kokteilis, taip pat jai patinka saldus vokiškas vynas, o prieš miegą kartais paprašo taurės šampano.

Buvęs karališkosios poros virtuvės šefas 1993-iaisiais perėjo dirbti pas princesę Dianą (1961–1997), kuri po skyrybų paliko karališkuosius rūmus. Ji vengė raudonos mėsos, taip pat laikėsi mažai angliavandenių turinčios dietos. Jaunųjų princų Williamo (35) ir Harry (32) mitybą griežtai kontroliavo auklė, reikalavusi, kad berniukai dažniau gautų vištienos ir kopūstų. Kartą McGrady virtuvėje rado auklės vardu pasirašytą raštelį: „Prašau šiandien vietoj vištienos berniukams iškepti picą“. Virėjas tikina, jog nesunku buvo suprasti, kad raštelį jam parašė patys princai...

Kalbėdamas apie princą Charlesą (68), McGrady pabrėžė, kad jis „mėgo tik natūralų maistą dar gerokai prieš tai, kai šis tapo madingas“. Anot virtuvės šefo, per kiekvienas Kalėdas rūmai iš prabangiosios „Harrods“ parduotuvės dovanų gaudavo pilną pintinę delikatesų. Kartą į virtuvę užsukęs princas Philipas entuziastingai puolė apžiūrinėti vienos ten stovinčios pintinės turinio ir kiek nusivylęs paklausė, ar ji tikrai iš „Harrods“. O sužinojęs, kad ten esančias slyvas, grybus ir daržoves atsiuntė princas Charlesas, „skubiai uždarė dangtį ir paniekinamai suburbėjo „tai velniškai natūralu“.

Įprastas karališkasis meniu

Pusryčiai: tradiciniai angliški pusryčiai (kumpis, dešrelės, pupelės, kiaušinienė), arbata, sausainiai

Priešpiečiai: dribsniai su vaisiais

Aperityvas: džino „Gordon’s“ ir aperityvo „Dubonnet“ kokteilis su ledukais ir citrina

Pietūs: žuvys su daržovėmis, desertui – tamsusis šokoladas

Popiečio arbata: „Earl Grey“ arbata, gabalėlis torto arba šokoladinio sausainių pyrago (primenančio lietuvišką tinginį), salotos arba vieno kąsnio sumuštiniai

Vakarienė: jautienos filė, desertui – žemuogės arba persikai, taurė šampano („Bollinger“)

Kai 2006-ųjų spalį karalienė Elizabeth II su vyru Edinburgo hercogu Philipu viešėjo Lietuvoje, ypatingų reikalavimų dėl maisto rūmai nepateikė. Iškilmingos vakarienės prezidentūros Baltojoje salėje meniu buvo ančių kepenėlių putėsiai su antienos gabaliukais daržovių krepšelyje, patiekti su juodaisiais trumais bei jų padažu, stirnienos kepsnys su „Pinot Noir“ vyno padažu, brokolių pyragu ir vytintomis vyšniomis, desertui – keptas šokoladinis kremas, įdarytas vyšniomis, su baltojo šokolado padažu ir šviežiomis uogomis. Taip pat buvo pasiūlyta baltojo ir raudonojo Naujosios Zelandijos vyno, o pagal senas britiškas tradicijas prie saldžiojo patiekalo – dešimt metų išlaikyto porto. Per vakarienę karalienė ir jos vyras paragavo visų patiekalų, tačiau nepasiliko išgerti taurės konjako