Medikų pora susituokė tik atlaikę daug išbandymų

Jųdviejų pažinties istorija iš pirmo žvilgsnio atrodo tradicinė: žavus, jaunatviškas ir gerbiamas gydytojas sutinka jauną, dailią rezidentę...

„Ne ne ne, viskas buvo ne taip paprasta, – juokiasi Darius. – Susipažinome per rezidentų atranką: Donata vylėsi įstoti, o aš buvau griežtas komisijos narys! Vėliau juokėsi, kad jai parašiau mažesnį pažymį nei kitoms, – taigi tai tikrai nebuvo meilė iš pirmo žvilgsnio... Buvau išsiblaškęs viengungis, jau beveik porą metų nebegyvenau su buvusia žmona, vertinau savo laisvę. Donatai rūpėjo mokslai – tad nė vienas antrosios pusės tuomet neieškojome.“

Tačiau jaunoji rezidentė buvo paskirta gydytojo Raubos globon, jiedu pradėjo dirbti kartu – ir ėmė megztis draugystė.

„Po truputį, po truputį... Darbe vyko kalėdinis vakaras: surengiau vaidinimą, tapau Kalėdų Seneliu, o Donata pasisiūlė būti Snieguole, – pasakoja jaunikis. – Per Valentino dieną padovanojau meškutį – ji nesuprato, kas čia darosi!“

Draugystė greitai peraugo į rimtus santykius.

„Anksčiau buvau plevėsa: šen pasižiūriu, ten pasidairau... Gyvenau apsuptas didelio rato žmonių – moterų, be abejo, irgi. Vyrui tai patogu – laisvas, neįsipareigojęs... Bet Donata iškart nukirto: jokių žaidimų nebus, arba mes esame kartu, arba ne, – pripažįsta Darius. – Draugavome beveik septynerius metus, taigi turėjome laiko išbandyti vienas kitą. Buvo ir išsiskyrimo momentas: aš ne iškart atsisveikinau su praėjusiu gyvenimu, juk ne taip paprasta – pirmoje santuokoje auginau keturis vaikus.

Viskas gana ilgai tęsėsi, ir Donata užsiminė: „Reikia kažką keisti, juk mano gyvenimas irgi bėga.“

Suprantu ją – kiekviena mergina nori ištekėti, svajoja apie šeimą, net jei ir tvirtina, kad žiedas jai nesvarbus... Nusprendėme kurį laiką pabūti atskirai ir įsitikinti, ar tikrai mums skirta būti kartu, ar tikrai vienas be kito negalime. Tai buvo blogiausias laikotarpis mano gyvenime: nemėgstu tokių išbandymų, tai kirto per savimeilę... Bet susitaikėme ir apsisprendėme. Toliau viskas vyko pagal planą: piršlybos, dukros gimimas ir vestuvės.“

Dariui šiek tiek keista, kad žmogaus sprendimą antrą kartą tuoktis visuomenėje neįprasta priimti palankiai.

„Kiek pavyzdžių aplink – žmonės gyvena įsisukę į nuobodžią rutiną, šeimoje viskas išblėsę, santuokos motyvas – „tik dėl vaikų“, o už nugarų slenka dvigubi ar net trigubi gyvenimai... Argi tai laimė? Juk gyvename tik kartą“, – sako jis.

Pirštis mylimajai susiruošė per šios 30-mečio jubiliejų: „Pasiūliau gimtadienio proga važiuoti į Paryžių, bet Donata nenorėjo romantikos – norėjo smagaus pobūvio su draugais. Taigi slapta visus sukviečiau į mūsų namus, – šypteli. – Nenorėjau paprastai priklaupti ir pasipiršti: tai, kas paprasta, – neįdomu. Dar dalyvaudamas „Lietuvos šokių dešimtuke“ mėgdavau ką nors suvaidinti, tad improvizavau ir šįkart: nuvažiavau į žirgyną greta namų, išsinuomojau baltą žirgą, susiradau princo drabužius... O tądien lijo kaip iš kibiro! Iškilmingai atjojau į kiemą, kažkas įjungė šviesą, paleido muziką, svečiai pro langus išlindo žiūrėti – arklys kad ims baidytis, stoti piestu, nes išsigando šviesų!.. Bet viskas baigėsi geruoju. Su Stano esame pažįstami nuo „Šokių dešimtuko“ laikų – jis mielai sutiko atvažiuoti, padainavo „Ačiū tau“, su Donata pašokome ir įdaviau jai dėžutę: „Tai tavo gimtadienio dovana.“ Atidarė, o ten – žiedelis. Svečiai pradėjo šaukti: „Tai taip ar ne?“ Žinoma, kad taip...“

Poros vestuvių planus šiek tiek pakoregavo gimusi dukrelė.

„Amėja gimė pora mėnesių per anksti. Teko ir ligoninėje ilgokai pagulėti, tad rūpesčiai ir įtampa atitolino vestuves, – prisimena jaunikis. – Kai gyvenimas vėl stojo į vėžes, Donata užsiminė vasarą norinti važiuoti į Bruno Marso koncertą Barselonoje. Panorau vykti kartu, tada šovė mintis: gal tai galėtų būti mūsų medaus mėnesio kelionė?..“

Taip ir įvyko. Į vestuves pora sukvietė per penkiasdešimt svečių, suknelę Donata išsirinko internete, pobūviui nusižiūrėjo kavinę Vilniaus universiteto kiemelyje.

Vestuvių diena išaušo saulėta ir smagi: aidint plojimams juodu susituokė santuokų rūmuose, paskui su svečiais sėdo į du troleibusus ir leidosi į linksmą kelionę po Vilnių.

„Turėjome nemažai svečių iš užsienio – bičiulių ir kolegų, jiems ta atrakcija ypač patiko“, – šypteli Darius.

Nusprendėme kurį laiką pabūti atskirai ir įsitikinti, ar tikrai mums skirta būti kartu, ar tikrai vienas be kito negalime. Tai buvo blogiausias laikotarpis mano gyvenime.

Ir sako, kad gera turėti draugų iš pramogų pasaulio: Mantas Petruškevičius gražiai dekoravo salę, televizijos laidų vedėjas Rolandas Vilkončius sutiko vesti vestuvių vakarą, Donatos draugai žurnalistai sukūrė linksmų reportažų apie jaunuosius.

„Žiūrėdami tuos reportažus visi kvatojo, nors tekstai buvo kiek sarkastiški: „Susituokė žinomų medikų pora, otorinolaringologų monopolis perėjo į vienas rankas. Pasipiktinę pacientai surengė mitingą prie ligoninės...“ Ne juokas, – mirkteli jaunikis. – Draugai labai prisidėjo prie smagios vestuvių programos. Už šventės metu skambėjusią muziką esu dėkingas dukrai Radvilei: ji studijuoja odontologiją, bet nuo mažumės dainavo, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose. Jos balsas stiprus, sodrus. Kam ieškoti žvaigždžių, kai turiu tokią nuostabią dukrą?“