Meilė Prancūzijai, kurios negalima išsiginti
„Geriau nepasakysi“, – savo paskutinį romaną „Aitvarai“ baigė Romainas Gary arba Romanas Kacevas. Dvejomis Gonkūrų premijomis apdovanotas pasaulinio garso rašytojas, lakūnas ir diplomatas gimė Vilniuje, gyveno Pohuliankos, dabar J.Basanavičiaus gatvėje. „Geriau nepasakysi“ – buvo ne tik paskutinis romano, bet ir Romaino Gary gyvenimo sakinys. Lyg juo būtų paaiškinęs savo mirties pasirinkimą.
Pasimatymą, kurį didis rašytojas paskyrė Vilniui, šiandien primena berniuko su kaliošu skulptūra. Romain Gary Vilniuje praleido savo vaikystę ir pirmą kartą pamilo. Dėl Valentinos, mergaitės iš kiemo jis buvo pasirengęs valgyti žemę, saują kirminų bei drugelius.
Paryžietišką mados saloną Vilniuje įkūrusi Romain Gary motina savo sūnų svajojo ne tik išleisti į mokslus, bet ir nuolat kalbėjo berniukui apie tai, kad jis taps garsus ir žinomas pasaulyje. Niekuomet nematęs savo tėvo – Gary motinai tai buvo antroji nesėkminga santuoka – mažasis svajotojas labai anksti pradėjo kurti istorijas apie tai, kas jis buvo ir kokias charakterio savybes iš jo paveldėjo.
Motina buvo svarbiausias asmuo Romain Gary gyvenime. Keturiolikos drauge su ja Romain paliko Vilnių ir išvyko į Prancūziją. „Nuo tada ir prasidėjo didžioji Romain Gary meilė Prancūzijai ir viskam, kas prancūziška“, - sako televizijos žurnalistė Edita Mildažytė, kurios sukurtą vaizdo siužetą apie prieškario ir tarpukario garsenybes, turėjusias sąsajų su Lietuva ir Prancūzija, šį šeštadienį, gruodžio 3 dieną, galės stebėti susirinkusieji į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, į verslo ir labdaros vakarienę „Diner de Gala avec Martell“. Vakarienę rengia Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmai ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje.
Vilniuje gimusio rašytojo meilės romanas su Prancūzija truko iki paskutinės jo gyvenimo akimirkos. Lygiai taip pat meilę dviem šalims – Lietuvai ir Prancūzijai išpažino lietuvių mitologijos tyrinėtojas Algirdas Julius Greimas, prancūzams palikęs savitą semiotikos mokyklą. Meilės Prancūzijai niekaip neišsigintų ir Eks le Beno mieste miręs kelių tarpukario Lietuvos vyriausybių premjeras ir ministras Ernestas Galvanauskas. Negalima nuneigti, jog žavioji jo žmona, prancūzė Berta pasirūpino, kad lietuviams menininkams būtų skiriamos stipendijos studijuoti Paryžiuje. Ir argi ne iš šių studijų – legendinis Miltinio teatras, Antano Gudaičio tapybos mokykla ir Fernano Leže mokinio Stasio Ušinsko kubizmas bei pirmoji Lietuvoje animacija? O jei jau apie animaciją, tai kaunietis Vladislovas Starevičius buvo lėlinės animacijos pradininkas Prancūzijoje, po savo sukurto filmo „Vabalų dresuotojas“ kviestas net į Holivudą.
„Niekaip negalime pamiršti ir druskininkiečio litvako Žako Lipšico, kurio skulptūra tapo monumentalizmo etalonu, o jis pats skulptūroje lyginamas su Pablu Picasu tapyboje. Taip pat – ir Oskaro Milašiaus – mistiko, rašytojo bei pirmojo Lietuvos diplomato, Prancūzijoje, Fontemblo, palikusio savo vardo gatvę, restorane patiekalą, o kapinėse - amžino poilsio vietą. Visus juos pakviesime į randevu Valdovų rūmuose“, - sako Lietuvos ir Prancūzijos kultūrinius ryšius tarpukario laike suskaičiavusi Edita Mildažytė.
Editos Mildažytės kurtą vaizdo siužetą bus galima pamatyti gruodžio 3 dieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuose, kur vyks tradicinis Prancūzijos-Lietuvos prekybos rūmų verslo ir labdaros vakaras „Diner de Gala avec Martell“. Vakare surinktos lėšos bus perduotos Editos Mildažytės labdaros ir paramos fondui „Bėdų turgus“ bei Valdovų rūmų kolekciją.
+3