Meluojame, nes taip gyventi paprasčiau?
Net ir tie, kurie sakosi nekenčiantys melo ir melagių, meluoja kasdien. Tik vieni melą supranta kaip sąmoningą kitų apgaudinėjimą, kiti jį naudoja kaip gynybinę reakciją norėdami pateisinti savo veiksmus, dar kiti – norėdami apsaugoti kitų žmonių jausmus.
Net yra terminas: „šventas melas“. Vadinasi, tiesa kartais gali būti blogis, o melas – gėris?
Gyvenime pasitaiko daug ir įvairių situacijų, todėl nesiimsime moralizuoti, kaip ir kada elgtis. Tačiau labai dažnai vadinamasis „šventas melas“ atsisuka prieš mus pačius. Ką jau kalbėti apie paprastą, nešventą.
Labai dažnai vadinamasis „šventas melas“ atsisuka prieš mus pačius.
Melas siekiant pasiteisinti. Tai bene labiausiai paplitusi melo rūšis. Juk sakome: „pavėlavau į darbą, nes užstrigau kamštyje“ – nors iš tikrųjų pramiegojau, „jūsų užsakymo negalėjome laiku įvykdyti, nes vėlavo tiekėjai“ – kai pamirštame perduoti tą užsakymą, „negaliu susitikti, nes negaluoja vaikai“ – taip teisinamės įkyriai bičiulei. Ir tikimės, kad tie, kuriems tai sakome, mumis patikės.
Jei taip išsisukinėjate itin retai, tikėtina, kad taip. Tačiau kuo dažniau taip elgiatės, tuo labiau tikėtina, kad aplinkiniai jumis jau ne tik nebetiki, bet ir paslapčia šaiposi ar net spėlioja, kas gi šiandien jums sutrukdys.
Melas norint pasipuokuoti. Kažkodėl nemažai žmonių gėdijasi savo realių galimybių ir stengiasi aplinkiniams pateikti gerokai pagražintą gyvenimo vaizdą. Taip gimsta istorijos apie atostogas prabangiuose viešbučiuose, nors iš tiesų buvo ilsėtasi pačiame pigiausiame – tik pavyko patekti į paplūdimį šalia brangesnio ir ten nusifotografuoti. Arba kurpiamas melas apie itin sėkmingai užsienyje įsitvirtinusius giminaičius.
Tokios kalbos išduoda itin menką savivertę. Ir aplinkiniai šį melą perkanda daug greičiau nei bet kurį kitą. Dažnai gyvenimo aplinkybės susiklosto itin keistai. Būna, kad žmonės puikuojasi ir nė neįtaria, kad klausytojas šią istoriją žino dar geriau. Juk pasaulis mažesnis, nei daugelis įsivaizduoja!
Melas pataikaujant. Klasikinė situacija, kai matuojantis brangų, bet netinkantį drabužį, pardavėja ima įtikinėti, jog atrodote puikiai. Tačiau jos kūno kalba ir balsas išduoda, kad ji tenori greičiau „iškišti“ prekę. Lygiai taip pat atrodome ir mes, kai žarstome nenuoširdžius komplimentus. Žmonės pajunta tai.
Melas vengiant konflikto. Daug moterų ramybės vardan stengiasi išvengti konfliktų. Joms bet koks barnis atrodo grėsmė šeimyninei idilei. Todėl jos imasi „gelbėti“ šeimos reikalus ir užbėgti bet kokiam nesutarimui. Todėl vyrui jos meluoja, kad dukra ar sūnus „nakvoja“ pas draugus, nors iš tiesų išsiruošė į pasimatymą, jos niekada nesako, kiek iš tiesų kainavo jų pirkiniai, arba, kad susitiko su bičiule, kurios sutuoktinis negali pakęsti.
Toks elgesys galbūt „išgelbsti“ šeimą nuo vienkartinių konfliktų. Tačiau konfliktai patys savaime nėra blogis. Per juos kartais žmonės išsiaiškina santykius ir gana sėkmingai išsprendžia problemas. Kai jie slopinami, nepasitenkinimas kaupiasi ir vieną dieną gali „sprogti“ pačiomis netikėčiausiomisi pasekmėmis. Ir kaltas lieka tas, kuris visą laiką melavo.