Garsios menininkų giminės atstovė Aleksandra JACOVSKYTĖ nei studijuodama, nei vėliau dirbdama teatro dailininke nepamiršo vieno didžiausių savo pomėgių – fotografijos. Draugai, atsitiktiniai praeiviai, senamiesčio kiemai ir gatvės liko įamžinti daugybėje juostų. O metams lekiant paaiškėjo, kad menininkės užfiksuoti kadrai – lyg gerai išlaikytas vynas, su amžiumi įgyjantis vis didesnę vertę.
Nuo vaikystės Aleksandra gyvena tame pačiame dviejų aukštų bute Vilniaus naujamiestyje. Jos kambarys beveik nepasikeitė nuo laikų, kai jame vykdavo bohemiški vakarėliai ir draugų fotosesijos. Fotografuodavo ir auditorijose, gatvėse, menininkų namuose bei dirbtuvėse.
„Man buvo svarbus pats procesas – niekada negalvojau nei apie parodas, nei apie kitokį nuotraukų panaudojimą, – sako menininkė, artimųjų ir draugų vadinama Šura. – Tada mes nežinojome žodžio „fotosesija“, bet jas darydavome, daug kas gimdavo spontaniškai. Dabar žiūrint į tas nuotraukas atgyja viskas, kiekvienas kadras.
(A.Jacovskytės nuotraukas gali pamatyti Žmonės.lt prenumeratoriai)
O kad jie įgijo vertę, supratau po parodos, prieš dešimtmetį surengtos galerijoje „Titanikas“: tada net nepažįstami žmonės prieidavo padėkoti už tą Vilnių, kurį jie dar prisimena.“