Milijonierė Gabija Skučaitė: „Nesuvokiama, kaip bateliai gali kainuoti pusantro tūkstančio eurų“

Tam, kad galėtų pasiūlyti dėmesio vertas naujoves Gabija nuolat tobulinasi ir pati. Prieš kelerius metus atrinkta iš tūkstančio pretendentų moteris išvyko tobulintis į Silicio slėnį, kuriame susipažino su milijardieriumi Richardu Bransonu ir sulaukė kvietimo kartu su kitais jo bičiuliais apsilankyti Mergelių salose esančioje „Virgin“ kompanijos įkūrėjo viloje.

Viešnagės pas milijardierių metu Gabija žavėjosi nuostabiais Karibų jūros vaizdais ir įspūdinga tropikų gamta. Visgi didžiausią įspūdį jai paliko Richardo Bransono šeimos nuoširdumas ir išskirtinis dėmesys kiekvienam svečiui, o taip pat visiškas savo statuso ir turtų nesureikšminimas. Pati Gabija, per gyvenimą uždirbusi ne vieną milijoną, sako, jog pinigų ji taip pat niekada neidealizavo, tačiau nuo mažens mokėjo juos vertinti ir taupyti. Pasak jos, tik mažos vertės pinigus gerbiantys ir su jais elgtis mokantys žmonės gali valdyti ir didelius turtus.

„Mano tėvai suvalkiečiai, todėl taupumas ir pragmatiškumas man įgimtas dalykas. Man nesuvokiama, kaip kažkokie bateliai gali kainuoti pusantro tūkstančio eurų. Juk tai paprasti kedai su mandru ženkliuku, kuris man nesukuria jokios pridėtinės vertės. Mano bateliai bus pigūs, bet dalykai, kuriuos aš sukursiu arba pagerinsiu, kainuos milijonus”, – LNK laidoje „Bus visko“ atskleidė verslininkė.

Vertę Gabija mato į ateities kartas orientuotose ir prasmę teikiančiose veiklose, todėl savo pinigus jau trisdešimt metų investuoja į verslus, nekilnojamą turtą, įvairius edukacinius, meninius bei mokslinius projektus. Tiesa, prieš tris dešimtmečius jos kartu su mama įkurta privati aukštoji mokykla gimė ne iš gyvenimo prasmės paieškų, o siekio tiesiog išgyventi. Mat, kai jai buvo vos dešimt metų, visai netikėtai šį pasaulį paliko jos tėtis – pagrindinis šeimos maitintojas, nusipelnęs išradėjas ir auksinių rankų savininkas. Po šios netekties lietuvių kalbos mokytoja dirbusiai Gabijos mamai vis sunkiau sekėsi sudurti galą su galu, todėl mergaitė kaip įmanydama stengėsi jai padėti.

„Man buvo vos penkiolika, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Buvau paauglė, kurioje degė kūrybos ir verslumo dvasia. Prasidėjusi nauja santvarka leido kurtis naujoms galimybėms. Turėjome gerą santykį su Klaipėdos pieno kombinatu ir pradėjom ledų verslą. Dar vaikas būdama supratau, kas yra antkainis, pelnas ir taip po truputį pradėjom užsidirbti“, – LNK laidoje „Bus visko“ pasakojo moteris.

Norėdama papildomai užsidirbti, Gabijos mama rusakalbiams dar dėstė lietuvių kalbą, tačiau tai buvo samdomas ir nelabai pelningas darbas. Įžvelgusi mamos aistrą dėstymui ir jos gebėjimą suburti žmones, Gabija pasisiūlė jai padėti savarankiškai organizuoti kalbų kursus, o kai pamatė, kad joms puikiai sekasi, nepabijojo įkurti ir mokyklos, kuri šiais metais švenčia savo trisdešimtmetį.

„Būdama vos šešiolikos surašiau visas studijų programas, tvarkaraščius, išsinuomojome patalpas ir surinkome pirmus studentus“, – prisiminimais apie verslo pradžią dalinsis pirmosios privačios aukštosios mokyklos bendrakūrėja.

Gabija sako, jog jaunoji karta tuo metu buvo motyvuota kurti naują Lietuvą, troško žinių ir mokslo, todėl judviejų su mama įkurta mokykla susilaukė didelio dėmesio ir moterys visai nepastebėjo, kaip uždirbo pirmąjį milijoną.

Laida „Bus visko“ per LNK – antradieniais, 20 val.