Prieš kelerius metus nuotaiką pakeliančius vaizdo įrašus kurti pradėjusi šiaulietė Brigita Povilionienė tada dar negalėjo pagalvoti, kad ją aplankys tokia sėkmė – šiandien socialiniame tinkle „TikTok" moterį seka virš 120 tūkst. žmonių. Internete Brigita dalijasi ne tik šmaikščiu turiniu, bet ir įkvepiančia savo ligos istorija – ji įveikė kiaušidžių vėžį.
Su B.Povilioniene kalbamės apie ją užgriuvusį populiarumą, televizijos projekte laimėtą piniginį prizą ir kovą su klastinga liga.
Brigita, šiandien jūsų filmukai internete sulaukia daugybės peržiūrų. Kaip apskritai prasidėjo šis kelias socialiniame tinkle „TikTok“?
Kadangi mes su vyru dirbame šventėse – esu vestuvių fotografė, vyras renginių vedėjas – esame aktyvūs visada, o laisvu laiku nuo darbo ypač stengiamės save realizuoti. Dažniausiai keliaudavome į užsienį, bet prasidėjus pandemijai viskas sustojo ir privalėjome likti namuose.
Visai netikėtai, kai draugai dalijosi savo profiliuose pamatytais linksmais vaizdo įrašais, ir mes atradome „TikTok" programėlę. Pirmus mėnesius tik stebėjome kitų keliamą medžiagą, bet 2020 m. gegužės mėnesį ir aš paviešinau pirmąjį savo filmuką.
Koks buvo tas pirmasis jūsų įkeltas filmukas?
Pats pirmasis įrašas buvo su tuo metu populiaria muzika ir lengvai išmokstamu trumpu šokiu. Vos per keletą valandų nuo įkėlimo, jį peržiūrėjo, rodos, dvidešimt tūkstančių žiūrovų. Tuomet pabandžiau dar vieną filmuką su populiaria muzika, kuris sulaukė daugiau nei šimto tūkstančių peržiūrų.
Per pirmąją savaitę mano profilį pradėjo stebėti gal net penki tūkstančiai sekėjų. Taip pajaučiau azartą eksperimentuoti ir kurti kasdien.
Dažnai internete pasirodote ne viena, o su vyru Aivaru. Kaip pavyko jį įkalbėti prisijungti?
Šioje platformoje iniciatorė esu aš, ne vyras, tačiau, kaip ir minėjau, Aivaras yra renginių vedėjas, jis aktyvus ir kūrybingas, todėl jį įtraukti į humoristinius vaizdo įrašus nebuvo sudėtinga. Pradžioje, kad jo neapsunkintume šokiais ir vaidyba, pradėjome vienas kitam galvoti iššūkius ir užduotis, kurios dar labiau patraukė naujų sekėjų dėmesį.
Kaip manote, kokia auditorija jus stebi?
Prieš porą metų visų nuomonė apie „TikTok" būdavo tokia, kad pagrindiniai žiūrovai ir sekėjai yra tik vaikai. Bet kuo toliau, tuo labiau mūsų su Aivaru darbe klientai ar jų svečiai mumis žavisi ir negaili komplimentų paminėdami, kad mus stebi, seka. Tad įsitikinau, kad tarp žiūrovų yra ir vyresnių žmonių.
Ar turite atsakymą, kuo jūsų vaizdo įrašai labiausiai patraukia vyresnio amžiaus žmones?
Turiu pasidžiaugti, kad didžioji dalis žiūrovų supranta mūsų humorą ir negaili komplimentų. Turbūt mūsų šeimyniniuose santykiuose atranda dalelę savęs, kas ir patraukia jų dėmesį.
Minėjote, kad kai kurie jūsų sukurti filmukai pasiekia šimtus tūkstančių peržiūrų. Kas, be šokių, dar sulaukė didžiulio susidomėjimo?
Aš vaizdo įrašus keliu beveik kasdien, ir taip jau dvejus metus. Tad jų tikrai yra daug, bet visų peržiūros labai skiriasi. Dažniausiai jos siekia nuo 100 tūkstančių iki pusės milijono. Daugiausia peržiūrų – 1,2 mln. – sulaukė filmukas apie namo statybas.
Esu pastebėjusi, kad filmukai, kuriuose mes su vyrų suvaidiname šeimynines gyvenimiškas scenas, taip pat visada gauna daug peržiūrų. Pasikartosiu – manau, kad mūsų žiūrovai mumyse mato save, o mes šeimynines problemas pateikiame humoristiškai, tai ir patraukia dėmesį.
Pastaruoju metu esate vis labiau pastebimi žiniasklaidos, dalyvavote ir ne vienoje televizijos laidoje. Ar jums patinka išaugęs žinomumas?
Mes su vyru bendraujantys, visada esame dėmesio centre. Nesvarbu, ar tai darbas renginiuose, ar televizinis projektas, ar šeimos susiėjimas. Todėl padidėjęs dėmesys mūsų netrikdo. Mielai dalinamės savo gera nuotaika ir gyvenimiška patirtimi.
Neseniai pasirodėte projekte „Aš matau tavo balsą”, kurio metu pelnėte piniginį prizą – 4 tūkstančius eurų. Tačiau rizikuodami galėjote laimėti ir dar daugiau – net 10 tūkstančių. Ar labai graužėtės, kad pabijojote žaisti iki galo?
Taip, turėjome nepakartojamą galimybę dalyvauti laidoje „Aš matau tavo balsą“. Kaip aš vadinu, tai turbūt smagiausias nuotykis šiais metais. Esame labai dėkingi laidos kūrėjams, kad mus pastebėjo ir kad suteikė tokią galimybę.
Pradžioje, kai pakvietė mus dalyvauti, mes net nežinojome, kad ten galima laimėti pinigų. Todėl nuteikėme save, kad dalyvaujame tiesiog norėdami gerai praleisti laiką. Žinoma, 10 tūkstančių yra labai dideli pinigai ir tikrai neslėpsime, kad tokia suma būtų pravertusi ne tik kelionėms, bet ir buityje. Tačiau ir laimėti 4 tūkstančiai mums yra labai daug. Esame laimingi, kad ši pinigų suma prisidės prie mūsų svajonės.
Teigėte, kad už laimėtus pinigus keliausite į Niujorką. Planai nepasikeitė?
Nepasikeitė, apie Niujorką jau seniai svajojome. Buvome įsigiję bilietus, rezervavę viešbučius, susiorganizavę išvyką iki Niagaros krioklio, net į NBA varžybas. Bet prasidėjo pandemija ir turėjome viską atšaukti. Kaip juokaujame, tuo metu už kelionę sugrįžę pinigai jau senai išleisti, tad šis laimėjimas sugrąžino progą aplankyti išsvajotąją šalį.
Galbūt jau žinote kelionės datą?
Kadangi kelionę planuojame savarankiškai, tai užima daug laiko. Vasarą turime labai daug darbo renginiuose, todėl realu, kad šią kelionę ramiai susiplanuosime rudens sezonui.
Ar jus atpažįsta gatvėje? Galbūt net turite ištikimų gerbėjų?
Taip, ypač Šiauliuose. Girdžiu, kaip gatvėje, parduotuvėje žmonės šnabždasi mus pamatę. Didžioji dalis yra jaunesnio amžiaus paauglių, kurie išdrįsta pakalbinti, paprašo nusifotografuoti. Bet kaip minėjau, vis dažniau ir vyresni mūsų žiūrovai išdrįsta pasakyti, kad stebi ir žavisi mūsų vaizdo įrašais.
Viena mergina, susiradusi internete mano telefono numerį, atsiuntė per kurjerį saldumynų dėžę su užrašu „Nuo „TikTok'o" sekėjos iš Anglijos“. Tai labai maloniai nustebino. Nesitiki, kad žmonės taip žavisi mumis ir rodo malonų dėmesį.
Žinau, kad ir jaunavedžių, kuriuos fotografuosiu, sesė, taip pat mane nuolat stebi. Ji pasistengė, kad jos sesuo pamatytų mano daromas fotografijas, ir jai patikus, rezervavosi mano, kaip fotografės, paslaugas. Tad jau žinau, kad dirbdama vasarą tikrai susitiksiu su savo gerbėja.
Kad ir kokia aktyvi internete būtumėte, jūsų pagrindinis darbas – fotografavimas. O nenorėtumėte užsidirbti tik iš internete publikuojamo turinio ir fotoaparatą padėti į šalį?
Fotografija man yra kaip terapija, mano meninė išraiška. Esu labai aktyvi ir mėgstu bendrauti, fotografuodama visą savo energiją atiduodu klientams, palaikau su jais pokalbį, todėl manau, kad fotografijos tikrai neatsisakysiu. Vien kuriant internetinį turinį man labai trūktų bendravimo. Bent jau kol kas man puikiai sekasi suderinti ir fotografiją, ir turinio kūrimą socialiniams tinklams.
Kaip atsipalaiduojate nuo darbų?
Laisvalaikio kaip ir nebelieka. Bet labai mėgstu keliauti, todėl progai pasitaikius, stengiamės su vyru nesėdėti namuose. Jei neturime daug laiko užsienio kelionėms, tai keliaujame Lietuvoje. Taip pat mėgstu daug vaikščioti, nesenai atradau elektronines knygas, kurias labai patogu klausyti vaikščiojant.
Socialiniuose tinkluose nevengiate kalbėti ir apie įveiktą klastingą ligą. Kas jus paskatino viešai papasakoti savo istoriją?
Atrodo, viskas buvo neseniai... Pasirodo, praėjo jau daugiau nei aštuoneri metai nuo to laiko, kai man buvo diagnozuotas kiaušidžių vėžys. Tik visai neseniai viešai užsiminiau apie savo ligos istoriją. Pirmuosius metus apie tai nesidalinau, kad artimiesiems nesukelčiau ligos prisiminimų.
Kai pirmą kartą įkėliau pirmąjį įrašą apie savo ligą, sulaukiau daug palaikymo bei padėkos žinučių, kad dalinuosi patirtimi. Gavau žinučių iš panašaus likimo moterų. Jos rašė, kad žavisi mano optimizmu, kad jos pačios serga onkologine liga ir kad mano sėkmės istorija joms duoda viltį pasveikti.
Ne į visas žinutes spėju atsakyti, bet jos mane skatina dar labiau skleisti savo pozityvą, kad su klastingomis ligomis susidūrusios moterys nepalūžtų ir tikėtų, jog viskas įveikiama.
Sakoma, kad tokie išbandymai priverčia susimąstyti. Kaip prieš kelerius metus išgirstos ligos diagnozė pakeitė jūsų mąstymą, vertybes?
Tuo metu, kai gulėjau ligoninėje, su vyru telefonu kalbėdavomės ir planuodavome, kaip viską keisime savo kasdienybėje, kai grįšiu namo. Perplanavome prioritetus. Nusprendėme daugiau laiko būti kartu, keliauti ir tiesiog gerai leisti laiką. Tačiau grįžus namo, į realybę, pasirodo, nėra taip paprasta vien „pramogauti“.
Teko grįžti į darbus ir tikrai nebuvo galimybių vien keliauti ir linksminti vienas kitą. Tad buitis ir rutina vertybes grąžino į pradinę padėtį. Bet atsiradus „TikTok“, prioritetas kasdien smagiai leisti laiką buvo įgyvendintas.
Filmuodami juokingus įrašus mes su vyru ir patys daug prisijuokiame. Atrandame bendrą tikslą ieškoti idėjų, planuoti, susikurti tinkamą aplinką filmavimui, tad tai mus suvienija ir leidžia praleisti daugiau laiko kartu.
Regis, dažnai spinduliuojate puikia nuotaika, nepasiduodate niūrioms emocijoms. Koks jūsų pozityvumo receptas?
Manau, kad mano pozityvumas yra prigimtinis. Recepto turbūt nėra, tiesiog mane džiugina maži ir paprasti dalykai. Man tiesiog malonu geriant kavą žiūrėti pro langą. Eidama pro veidrodį visada sau nusišypsau. Ir su visais elgiuosi taip, kaip norėčiau, jog su manimi elgtųsi. Negailiu kitiems komplimentų, taip mane nuolat supa geros emocijos. Mano gyvenimo moto yra „Viskas tik į gera“.