Mindaugo Rainio įspūdžiai iš Rio de Žaneiro: krepšinis, darbo užkulisiai ir nebūti pavojai

Į Rio de Žaneirą, kur vyksta 2016-ųjų vasaros olimpiada, M.Rainys išvyko rugpjūčio pradžioje. Brazilijoje jis iš viso praleis beveik mėnesį, ir visą tą laiką žurnalisto gyvenimas sukasi apie krepšinį.

Dirbdamas svetur M.Rainys rengia reportažus televizijos žiūrovams Lietuvoje, taip pat komentuoja krepšinio rungtynes. Žmonės.lt jis pasakoja, kad darbo Brazilijoje daug, kartais pritrūksta laiko net pamiegoti.

„Kasdien grafikas labai panašus – vėlyvos treniruotės, vėlyvos rungtynės. Tai tik pirmosios buvo gana anksti. Ir logistika Rio de Žaneire nėra tokia paprasta, nes miestas milijoninis, taigi iš vieno taško nukeliauti į kitą užtrunka. O tada kol pabaigiame visus darbus, kol išsiunčiame medžiagas į Lietuvą, prabėga dar kelios valandos. Anksčiau nei 2 val. nakties miegoti neiname, kylame dažniausiai 8 valandą, taigi naktys būna pakankamai trumpos. Bet tai nieko naujo – panašiai gyvename jau septynerius metus, kai tik vyksta čempionatai“, – pasakoja M.Rainys.

Anksčiau žurnalistas nesyk dirbo Pasaulio ir Europos krepšinio čempionatuose, ir nors ši olimpiada jam – pirmoji, patirties darbe netrūksta.

„Prieš išvykdamas galvojau, kad darbas čia skirsis nuo Pasaulio ar Europos čempionatų vien dėl padidinto saugumo. Bet ilgainiui viskas ima atrodyti gana panašu. Didelio skirtumo nėra. Kiekvienąkart kai išvažiuojame į čempionatus, girdime tuos pačius komentarus. Neva o, kaip jums bus smagu, pamatysite šalį, miestą... Bet tie, kas bent kartą yra dirbę čempionate, supranta, kad viskas labai sukasi vien apie darbą. Ilgainiui pasidaro nebesvarbu, kur vyksta pirmenybės – Baltarusijoje ar Rio de Žaneire. Dienotvarkė vis tiek bus ta pati, paprasta“, – sako jis.

Ar tą dienotvarkę pakoreguos M.Rainio mylimosios Milanos Jašinskytės atvykimas į Rio? „Milana atvyko su savo darbais, aš su savo. Kol kas bandome susitikti „darbuose“ ir pasidaryti kažką bendro. Bet ji atvyko gana neseniai, kol kas tie susitikimai reti“, – sako.

Krepšininkai gyvena santūriai

Bent kol kas Lietuvos krepšinio rinktinei olimpiadoje sekasi tiesiog puikiai – įveikė šeimininkus brazilus, nugalėjo Nigeriją, pranoko taip gąsdinusią Argentiną... Sirgaliai Lietuvoje džiaugiasi. O kaip jaučiasi krepšininkai?

„Tiek metų važinėju, ir visada viskas vyksta taip pat. Momentiniai džiaugsmai vyksta iškart po rungtynių, jei tik pasiseka. Bet jau po kelių valandų visi greit vėl susitelkia ir prisimena, kad dar tik dalis kelio. Pergalė prieš Argentiną buvo labai svarbi, jau galime galvoti, kaip komanda žais ketvirtfinalyje. Lietuvos rinktinė ne tik jaučia tą spaudimą – juk iš jų visada tikimasi medalių, bet ir patys sportininkai siekia aukščiausių tikslų. Kol tikslas nėra iškovotas, tol jie stengiasi gyventi santūriai“, – tikina M.Rainys.

Vis dėlto Lietuvos garbę olimpiadoje gina ne tik krepšininkai. Ar pavyksta M.Rainiui suspėti pabendrauti, palaikyti kitus sportininkus?

„Čia esame šešiese, kiekvienas atsakingas už skirtingas sritis. Visas naujienas sekame. Asmeniškai dar neturėjau galimybės pažiūrėti kokių kitų varžybų. Pavyzdžiui, plaukikai ar irkluotojai varžosi gana toli nuo krepšinio arenų, todėl vien dėl logistikos dažnai apsiriboju vien krepšiniu. Bet žinoma, kad seku visas naujienas ir domiuosi, kaip kam sekasi. Gera dienos pradžia buvo, kai irkluotojai iškovojo medalius. Įkvėpė galvoti, kad jie bus nepaskutiniai“, – šypsosi žurnalistas.

Neigia stereotipus

Vis dėlto nors darbo Rio de Žaneire Mindaugui ir yra iki soties, šį tą pamatyti mieste jam jau pavyko. Žurnalistui paliko įspūdį Kopakabanos paplūdimys, aplankytos favelos – lūšnynai. Tiesa, ir vienur, ir kitur jis vėlei vyko ne savo malonumui, bet dėl reportažų...

„Apsilankymas favelose buvo tikrai įspūdingas, pakankamai jautrus. Privertė pagalvoti apie tai, kaip kai kurie žmonės gyvena, ką jie patiria. Tiesiog dar kartelį įvertini šalį, kur pats gyveni“, – svarsto M.Rainys.

O paklaustas apie girdimus stereotipus, neva Brazilijoje ties kiekvienu kampu tyko pavojai ir reikia būti ypač atsargiam, žurnalistas sako pastebėjęs dvi medalio puses.

„Bet kuris sutiktas brazilas prisistatys kaip tavo draugas ir visad įspės: saugokis, neik ten, nedaryk to, nekalbėk mobiliuoju gatvėse, neturėk grynų pinigų, nešiokis netikrą piniginę... Taip greitai suvokiama, kad čia yra nesaugu. Buvo tokių incidentų, apie kuriuos, matyt, girdėjote – apšaudyti autobusai, nesusipratimai olimpiniame kaimelyje, o ir virš favelų aidėjo šūviai...

Bet policija labai stengėsi mus prižiūrėti, saugoti. Taip pat prie kiekvieno mūsų namo stovi didžiulė tvora, ginkluota apsauga. Kita vertus, per tą laiką, kurį čia esame, nieko rimto nenutiko. Žmonės dažniausiai gatvėje šypsosi, saulė šviečia, daug kas gyvena olimpinėmis nuotaikomis, didelis turistų antplūdis. Gal kad miestas toks didelis, mums pavyko išvengti įvykių? Nuomonė, kad čia baisiai nesaugu, keičiasi su kiekviena diena. Jei saulė šviečia, pavojų čia nesijaučia“, – svarsto jis.

Su šypsena jis vertina ir kalbas, neva visos visos brazilės yra labai labai gražios.

„Jei atvirai, manau, kad tai lygiai toks pats mitas, kaip ir pavojai. Čia labai daug žmonių. Vienareikšmiškai pasakyti, kad brazilės – labai gražios moterys, turbūt, būtų naivu. Yra gražių moterų, bet kiekvienas turėtų pagal save įvertinti. O mes dažniausiai lankomės krepšininkų treniruotėse arba varžybose. Pakankamai nemažai į vyrus prisižiūrime“, – juokiasi.

Rio de Žaneire M.Rainys darbuosis dar dvi savaites, į Lietuvą grįš drauge su šalies krepšinio rinktine. Belieka viltis, jog ne tuščiomis.

TAIP PAT SKAITYKITE: Martynas Starkus: „Ko jūs tą Rainį puolat? Kaip kokie urlaganai sulėkę spardot žmogų“