Mirė garsus barmenas, legendiniame bare „Absento fėjos“ anksčiau dirbęs Antanas Samkus. Sunkiai sirgusio vyro gyvybė užgeso Niujorke, kur jis pastaruoju metu gyveno.
Apie barmeno Antano Samkaus mirtį vasario 1 dieną pranešė jo brolis „Barzdų klubo“ prezidentas Valdas Samkus. Vyras savo feisbuko paskyroje išplatino jautrią žinutę ir išreiškė apgailestavimą, kad pas brolį į Niujorką, kur jis mirė, neatvyko anksčiau ir nespėjo atsisveikinti.
„Dreba ranka. Kūnas, kaip tuščiavidurio vienišo ąžuolo kamienas pilnas šalto aidinčio vėjo. Naktį užmigau neramiai atidėliojant savo miegą ir sapnus. Prieš į juos nugrimzdant, regėdamas jo veidą skirtingų mūsų susitikimų metu. Bandžiau prisiminti, ar mačiau jį tulžingą, piktą, šaltą ar nebrolišką. Nebuvo, nebuvo tokių tamsių akimirkų. Pamenu tik trupinius: kai jis nerimavo; pamenu, kai buvo suirzęs, kaip įprasta mūsų šeimos kraujui; kai pratrūko, bet taip juokingai kvailai prie stalo žaidimo. Per mamos jubiliejų, kai būdamas jo komandoje neįminiau jo užuominų žaidime „code names“. Toks bereikšmis pyktis, bet toks trumpas.
„Ežiukas, tankas, laužas“ – anekdotas 3.
Jau antra para laukiame lėktuvo, kuriuo skrisime laiku atgal. Bet nepakankamai greito, jog grįžti į ten, kur nespėja mūsų širdys. Vis vien nepasieksime tos minutės, kur galima pasakyti, paliesti. Bet jis pažiro po mūsų visų širdis jau anksčiau.
Ir čia liks amžinai jas praturtinęs.
Kai buvome smurgliai, žaliojoje gatvėje indus plaudavome paeiliui.
– Šiandien tavo eilė!! – valgydamas kugelį ar čenaką burbėdavau po nosim. Šituos indus atgramdyti prireikdavo ekstra daugiau laiko.
Ir nesvarbu, kuriam indus plauti tekdavo, abu tai darydavom galvą įrėmę į spintelę. Vėliau, mano gyvenime, indus išvalyti tapo tarsi nusiraminimo praktika. Užverda kraujas regint kriauklėje paliktą šakutę, ar arbatos puodelį. Nežinau, kaip seseriai, galbūt panašiai.
Ir taip sunku patikėti. Sunku kūnu išjausti, jog didžiulė dalis mūsų gyvenimo išėjo. Išėjo, bet liks vos sukaukšės tolumoje liužuvis. Užgros pažįstama melodija ar „labas“ pasakys jo dukrelė. Kai sutiksim žmones, kurie jį pažino ar bent kartą su juo bendravo.
Ir vėl duršliokas pasirinko ne tą sprendimą. Reikėjo lėkti pas jį, o ne baiginėti Camino. Ir eidamas anuo keliu kasdien drebėjau savo pasirinkimų klaida. Kiauras per amžius, nors pildomas kasdien naujais stebuklais ir ženklais.
Belieka tik užrašyti. Išrašyti šią iškilią garbingą dvasios kelionę, jei tik žodis ją sutalpins.
(Tekstas rašomas)“, – mintimis dalijosi V.Samkus.
Sausį Valdas dalijosi įspūdžiais iš Šv.Jokūbo kelio, o mėnesio pabaigoje rašė, kad kaip tik vasario 1 dieną vyks pas brolį į Niujorką, nes jam nebedaug liko. Jis taip pat kvietė paremti brolio šeimą.
„Duršlioko kelionė baigiasi. Su šeima keliaujame pas brolį. Skrendame 02-01 Vilnius-NYC“, – likus kelioms dienoms iki brolio mirties rašė V.Samkus.
Antanas sirgo ketvirtos stadijos vėžiu. Šia liūdna žinia brolis Valdas pasidalijo 2023-iųjų vasarą.
„Broliui Antanui, diagnozuotas 4 stadijos vėžys. Pati karčiausia jo forma – kepenyse ir kasoje. Ir daugelis sako, jog „tai nėra nuosprendis“ ir visa širdim meldžiu, jog bent šį kartą šis sumautas folkloras būtų tiesa.
Antano, Grace (sutuoktinė) ir dukros paramos fondą galite rasti ČIA:
Turime Lietuvišką Sąskaita, kurioje renkame
LT817300010143645413
Valdas Samkus
Paskirtis: Parama Antanui
Pastaruoju metu gerklėje užstrigęs nenuryjamas liūdesio ir pykčio gumulas. Vis dažniau nusuku rasojančias akis į šalį. Vis dažniau veidu slepiuosi į sienas. Dingstu į šešėlius, Jums rodydamas šviesos trupinius iš savos buities.
Ir nesupraskite manęs neteisingai, šis įrašas nėra apie mane. Verčiau apie pasaulį, kuris trupa po kojomis. Visad maniau, jog tikrasis aš gyvena ne mano kūne, o Jūmyse, sutiktuose žmonėse, skaitmenoje ir nuotraukose, istorijose, kuriomis dalinuosi ir svarbiausia – artimiausiuose žmonėse – šeimoje. Šiandieną vienai iš svarbiausiųjų šių dalių – medikų duotas terminas.
Išmokau pasakoti istorijas įpindamas į jas savo asmenį, nes šitaip jos rodės tikresnės. Jas galėjau paliudyti ir reprezentuoti, atstovėti ir įrodyti. Gyvenimas išliko nuostabi dovana ir niekuomet sava valia jo neišsižadėsiu..
Galbūt iš pašalies, kiekvienas žodis mena narcizo EGO žaidimus, bet tik šitaip apnuogindamas savo žaizdas gelbsčiu tai kam esu ir būsiu.
Kurį laiką neskelbėme šios informacijos už artimųjų rato ribų. Tačiau pakartotinė diagnozė po 5 chemoterapijos kursų nepakeitė tamsaus scenarijaus ir paslaptis prarado savo vertę. Dabar konkrečiai reikalinga finansinė parama.
Antano draugai gyvena visame pasaulyje. Sutikau, jo bičiulius netgi savo sapnuose. Kur jis ėjo ir netik – ten paliko pėdsakų, kurie vaidenasi visur kur benuklystume.
Kai skausmas artimas, kaip šis – rodos gaublys sustoja sukęsis. Visa paletė „įdomiausiai nemalonių“ jausmų lankosi įvairiomis raguotomis formomis ir aštriais nagais. Niekas dar nelaidojama ir meilė yra tai kuo gyvename šiomis dienomis“, – tuomet rašė Valdas Samkus.
Antanas Samkus legendiniame bare-naktiniame klube „Absento fėjos“ (veikusiame Aušros vartų gatvėje) dirbo nuo jo atidarymo 2006 m. iki išvykimo į JAV, kur gyveno iki mirties.
Su mylimąja Grace 2023-iųjų sausį Antanas susilaukė dukters Ulos. Onkologinė liga vyrui buvo diagnozuota praėjus trims mėnesiams po jos gimimo.
Barmenas Antanas buvo nepaprastai mylimas baro klientų, jis buvo laikomas šios srities neabejotina žvaigžde. Turėjo gausų būrį bičiulių, tarp kurių buvo ir garsių Lietuvos žmonių – nuo mados pasaulio iki pačių stambiausių šalies verslininkų.
Fotogalerija:
