Mirė kontrabosininkas Arnoldas Gurinavičius

Arnoldas Gurinavičius / Michailo Raškovskio / LNF archyvo nuotr.
Arnoldas Gurinavičius / Michailo Raškovskio / LNF archyvo nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vasario 17-ąją netekome vieno ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgamečio Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro nario ir kontrabosų grupės koncertmeisterio, įvairių kamerinių ansamblių dalyvio, kontraboso sceninį orumą nuosekliai puoselėjusio muzikanto Arnoldo Gurinavičiaus, praneša Lietuvos nacionalinė filharmonija.

Šio iškilaus kontrabosininko kūrybinė veikla buvo labai plati: jis koncertavo įvairiuose ansambliuose pradedant savo suburtu džiazo kvartetu ir baigiant šiuolaikinę muziką atliekančiais „Ex Tempore“ ir „Saga duo“. Jis buvo vienu iš šių ansamblių įkūrėjų, su jais grojo festivaliuose „Jauna muzika“, „Gaida“, „Kopa“, „Marių klavyrai“, „Est – guest“ (Prancūzija), „Wratislavia cantans“, „Probaltika“ ir „Varšuvos ruduo“ (Lenkija).

Arnoldas Gurinavičius
Arnoldas Gurinavičius / Dmitrijaus Matvejevo nuotr.

A.Gurinavičius gimė 1954 m. vasario 28 d. Staškūniškyje (Anykščių raj.). 1963–1973 m. mokėsi M.K.Čiurlionio meno mokykloje. 1978 m. baigė Lietuvos konservatoriją (V. Sereikos kontraboso klasė). Jis buvo pirmasis kontrabosininkas, 1973 m. pelnęs Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkurso laureato vardą. 1975 m. A.Gurinavičius, kaip Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestro narys, tapo H. von Karajano fondo konkurso Vakarų Berlyne laureatu. Nuo tada iki 1987 m. grojo Sauliaus Sondeckio vadovautame Lietuvos kameriniame orkestre.

1987 m. A.Gurinavičius pradėjo groti Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, 1992–2017 m. buvo šio orkestro kontrabosų grupės koncertmeisteriu. 1993–1996 m. vadovavo kontraboso klasei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1994 m. organizavo unikalų renginį „Kontrabosininkų fiesta“ ir buvo pagrindinis jos dalyvis.

Propaguodamas savo instrumentą, muzikas dažnai imdavosi pionieriaus vaidmens: 1993 m. jis atliko pirmąjį kontraboso muzikos rečitalį Lietuvoje. Buvo surengti 5 rečitaliai, kuriuose pirmą kartą Lietuvoje skambėjo kontrabosu griežiami virtuoziški kūriniai: N. Paganini „Mozės variacijos Rossini tema stygai G“, C.Saint-Saënso Koncertas violončelei bei J.Haydno Koncertas violončelei ir orkestrui C-dur.

Kaip solistas A.Gurinavičius koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Šv. Kristoforo, Kauno ir Klaipėdos kameriniais orkestrais. Nuo 1997 m. graži kūrybinė draugystė solistą siejo su Valstybiniu Vilniaus kvartetu.

Rengdamas solinius koncertus A.Gurinavičius dažnai inicijuodavo Lietuvos kompozitorius parašyti kūrinių kontrabosui, būdavo pirmuoju jų atlikėju. Antai minėdamas savo 50-metį surengė koncertų ciklą „Lietuvos kompozitoriai atranda kontrabosą“, jame įvyko Vidmanto Bartulio ir Algirdo Martinaičio kūrinių premjeros.

Svarbią vietą A.Gurinavičiaus veikloje užėmė džiazas. 1988 m. Birštono džiazo festivalyje buvo palankiai įvertintas kontrabosininko debiutas su paties suburtu kvartetu, o jo kompozicija „Promenada“ įtraukta į 2005 m. išleistą jubiliejinę festivalio kompaktinę plokštelę. 1991 m. A.Gurinavičius įkūrė džiazo grupę „New Lithuanin trio“, su šia grupe koncertavo džiazo festivaliuose Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, Danijoje. A.Gurinavičiaus solo kompoziciją „Mutatis Mutandis“ 1993 m. festivalyje „Kaunas Jazz“ džiazo specialistai pavadino „nauju lietuviško džiazo reiškiniu“.

A.Gurinavičius taip pat kūrė muziką spektakliams ir dokumentiniams kino filmams.

Daug metų kontrabosininkas prisidėjo prie Valstybinio Vilniaus kvarteto puoselėtos tradicijos senųjų metų palydoms griežti subtilųjį F.Schuberto „Forelių“ kvintetą („Forellenquintett“). Palydint paties A.Gurinavičiaus prasmingai nugyventus gyvenimo metus, o jų būta be kelių dienų 70, belieka šią gražią tradiciją prisiminti ir už nuveiktus įsimintinus darbus dėkoti. Sodrus kontraboso balsas džiazuodamas teįsilies į dangišką orkestrą.