Mirė Nijolė Bražėnaitė – 100-metį atšventusi partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona

Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė / Asmeninio albumo nuotr.
Šaltinis: 15min, BNS
A
A

Spalio 30-osios naktį Amerikoje mirė garsiojo partizano Juozo Lukšos-Daumanto žmona Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė-Paronetto. Apie tai pranešė dokumentinio filmo apie J.Daumantą „Nematomas frontas“ režisierius Vincas Sruoginis. N.Bražėnaitei-Lukšienei-Paronetto buvo 100 metų.

Nijolė Bražėnaitė gimė 1923 m. rugpjūčio 26 d. Utenoje. 1941 m. baigė „Aušros“ mergaičių gimnaziją, o nuo 1941 m. studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete.

Artėjant Raudonajai Armijai pasitraukė į Vokietiją ir gyveno pabėgėlių stovyklose. Vėliau apsistojo Austrijoje, o Insbruko universitete baigė medicinos studijas.

Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė Treifelbergo kalnuose. 1950. N.Bražėnaitė: „Juozas turėjo automatinį fotoaparatą. Jį uždėdavo ant akmens, nustatydavo, ir aparatas mus nufotografuodavo“.
Juozas Lukša ir Nijolė Bražėnaitė Treifelbergo kalnuose. 1950. N.Bražėnaitė: „Juozas turėjo automatinį fotoaparatą. Jį uždėdavo ant akmens, nustatydavo, ir aparatas mus nufotografuodavo“. / Gediminas Kajėnas nuotr.

1948–1952 m. jis buvo Nacionalinio kraujo transfuzijos centro ir Vėžio instituto Paryžiuje asistentė.

Būtent čia ir užsimezgė jos pažintis su legendiniu partizanu J.Daumantu-Lukša. Tuo metu jis jai buvo pristatytas Skrajūno vardu.

„Tada supratau, kad jis yra tas paslaptingas asmuo, kuris mane ir mano dvynę seserį Vidą žinojo dar iš Kauno universiteto laikų, kai, būdamas studentas, gyveno visai netoli mūsų šeimos namo Aleksote. Aš jo neprisiminiau, bet Vida, kiek vėliau iš jos patyriau, prisiminė“, – yra pasakojusi N.Bražėnaitė.

J.Lukša ir N.Bražėnaitė susituokė Paryžiuje 1950 metais, kai partizanas slapta mokėsi prancūzų žvalgyboje. Po poros mėnesių J.Lukša grįžo į okupuotą Lietuvą tęsti kovą už šalies laisvę.

J.Lukša pokariu buvo vienas iš Lietuvos partizanų vadų, kelis kartus prasiveržęs į Vakarus perduoti žinią apie kovojančią Lietuvą. Jis žuvo patekęs į pasalą per susišaudymą 1951 metų rugsėjį Garliavos apylinkėse, netoli Kauno.

Prieš keletą metų pasirodė knyga „Apie anuos nepamirštamus laikus“, kurioje pirmą kartą buvo publikuoti J.Lukšos-Daumanto bei Nijolės Bražėnaitės laiškai.