Miškus pamilęs režisierius M.Survila rado būdą jiems padėti: įkvėpė mokykloje sutiktos vienuolės mintis
8 metai pasiruošimo ir 4 metai filmavimo – tiek laiko truko visame pasaulyje išgarsėjusio, režisieriaus Mindaugo Survilos kurto dokumentinio filmo „Sengirė“ kūrybinis procesas. O apie tai, kaip užgimė jo meilė miškams, kokios kadaise vienuolės pasakytos minties negali pamiršti ir kaip buvo sukurtas šis filmas, M.Survila pasakoja interviu metu.
Biologas bei režisierius M.Survila TV3 laidoje „Tylūs geradariai“ pasakojo apie tas vietas, kuriose iki šių dienų išlikę įspūdingiausi Lietuvos miškai. Jis laidos žiūrovus pakvietė pasivaikščioti po vieną iš jų, esantį netoli Vilniaus. Kartu su M.Survila sengirės takais po sniegą braidė laidos vedėjas Leonardas Pobedonoscevas bei SEB banko tvarumo vadovas Audrius Rutkauskas.
M.Survilos teigimu, žmonės ne visada skiria mišką nuo sengirės, todėl laidos žiūrovams jis pamėgino paaiškinti esminius skirtumus. Bene pagrindinis iš jų yra tas, kad priešingai nei sengirėje, įprastame miške auga nedidelė medžių įvairovė. Išgirdęs šį argumentą, L.Pobedonoscevas ėmė svarstyti, ar Vilniuje esantį ir daugybę skirtingos augmenijos turintį Vingio parką taip pat galima vadinti sengire? Atsakymas į šį klausimą – artimiausioje laidoje.
Be abejo, laidoje neapkalbėti neliko ir 2017 m. pristatyto dokumentinio filmo „Sengirė“ užkulisiai. Ne vieną nacionalinį bei tarptautinį apdovanojimą pelnęs M.Survilos darbas dar ir dabar kartais transliuojamas tam tikrose platformose.
Tačiau, kaip vyko filmavimai? Kiek ilgiausiai laiko, bandant užfiksuoti įdomių kadrų, Mindaugui teko išsėdėti medyje? Kas apskritai buvo sudėtingiausia per tuos 4 filmavimo metus? O ar žinojote, kad filmas paveikė net Seimo narių darbą?
„Sengirės“ autorius laidos žiūrovams prisipažino, kad nuo vaikystės su draugais mėgdavo lankytis miške, ir net turėjo jame susiradęs ypatingą vietą. Deja, kartą į ją atėjęs berniukas rado iškirstus medžius. Tai jį labai nuliūdino.
Kaip tik tuo metu į jo mokyklą reguliariai atvažiuodavo JAV gyvenusi vienuolė, kuri nuolat dainuodavo dainelę apie tai, jog kiekvienas žmogus pats privalo kurti visuomenę. Šie žodžiai M.Survilai labai įstrigo – būsimas režisierius ėmėsi jais vadovautis.
Nuo pat mažens jis svajojo padaryti kažką gero, kas padėtų išsaugoti miškus. Būdamas studentu, jis net ketino įsigyti dalį miško, tačiau sužinojęs, kiek tai kainuoja, šios minties atsisakė.
Idėjos padėti miškams M.Survila neatsisakė ir pristatęs garsųjį savo filmą „Sengirė“, kurį vien per pirmąjį savaitgalį kino teatruose pamatė 8 tūkst. žiūrovų. Toks susidomėjusiųjų skaičius gerokai pranoko visas išankstines prognozes. Pusę gauto pelno Mindaugas skyrė būsimam projektui, o likusius nusprendė grąžinti miškui. Iš pradžių jis ketino įsigyti dalį miško ir imti jį puoselėti, tačiau viską gerai apgalvojęs suprato, kad jo palikuonys nebūtinai bus taip pat entuziastingai nusiteikę šiuo klausimu.
„Taip nusprendėme įkurti „Sengirės fondą“, kuriame yra daug saugiklių, kurie užtikrina, kad miškas išliktų net ir besikeičiant ateities kartoms“, – laidoje pasakojo M.Survila.
Televizijos žiūrovams režisierius papasakojo ne tik apie šį fondą, bet ir apie būsimą savo projektą, kuriam po truputį pradeda ruoštis jau dabar.
Laida „Tylūs geradariai“ – šeštadieniais, 9.30 val. per TV3.